Regis, sprendimas aiškus – reikėtų plačiau atverti šios ugdymo įstaigos vartus, tačiau dėl Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) užsispyrimo į ASU neretai negali prasiveržti net itin motyvuoti ūkininkų vaikai. Išeities pabandė ieškoti Seimo Kaimo reikalų komitetas, neseniai ASU surengęs išvažiuojamąjį posėdį.
Nuostoliai
Šią vasarą ASU priėmimo grupės vadovė Giedrė Giedraitytė kelis kartus pateko į nepavydėtiną padėtį. Štai konkretus atvejis. „Ūkininko sūnus labai norėjo ASU studijuoti agronomiją. Mačiau, kad jaunuolis jau yra įgijęs patirties padėdamas ūkininkauti tėvams, motyvuotas, deja, pagal nustatytą balų sistemą jam reikėjo surinkti 3 balus, o jis surinko 2,9 balo. Ir mes negalėjome jo priimti“, – pasakojo G.Giedraitytė.
Maža to, vaikinas buvo pasiryžęs studijuoti savo lėšomis. Deja, ŠMM netiko ir toks variantas. Motyvuotas jaunuolis įstojo į kolegiją studijuoti žemės ūkio verslo technologijų. Bet ne agronomijos, nes nė viena kolegija Lietuvoje agronomų nerengia. Taigi labai tikėtina, kad valstybė prarado potencialų agronomą.
„Buvo labai apmaudu. Reikėtų neužmiršti, kad žemės ūkis – nepopuliari sritis. Jaunimas nenoriai renkasi žemės ūkio specialybes, ypač miestiečiai, o mes negalime priimti net motyvuotų jaunuolių“, – apgailestavo G.Giedraitytė.
„Nenurašykite kolegijų, juk jos kaip tik ruošia specialistus regionams“, – bandė ginti munduro garbę ŠMM Studijų skyriaus atstovė Giedrė Bačinskienė. „Išvardykite kolegijas, kurios ruošia agronomus ar gyvulininkystės specialistus? Nėra tokių! Kolegijos rengia įvairių sričių, bet tik ne žemės ūkio specialistus“, – patikslino ASU tarybos pirmininkas ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) direktorius Edvardas Makelis.
Koks poreikis?
Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Veiklos administravimo ir turto valdymo departamento direktorės Virginijos Žostautienės, mūsų dienomis ūkininku gali būti ne kiekvienas, kaip dažnai klaidingai manoma. „Šiais laikais sėkmingai ūkininkauti gali tik asmenys, turintys aukštą kvalifikaciją. Artėja laikas, kai be aukštojo išsilavinimo ūkininkas neišsivers“, – tikino V.Žostautienė.
Kiek ir kokių specialistų artimiausiais metais reikės žemės ūkiui? Į šį klausimą atsakė ŽŪM užsakymu tyrimą atlikusi ASU mokslininkų grupė, vadovaujama prof. Jono Čapliko. „2021–2024 m. visam žemės ūkio sektoriui vidutiniškai kasmet reikės po 1 860 specialistų ir kvalifikuotų darbininkų, iš kurių apie 200 – turinčių magistro išsilavinimą, 500 – universitetinį bakalauro išsilavinimą, apie 150 – baigusių kolegijas ir dar per 1 000 – kvalifikuotų darbininkų“, – tyrimo išvadas apibendrino V.Žostautienė.
Daugiausia reikės agronomų, inžinierių, veterinarijos gydytojų ir gyvulininkystės technologų. Tačiau suklystume manydami, kad būtent tiek studentų ir reikėtų priimti į aukštąsias mokyklas. Būtina turėti galvoje, kad apie 6–20 proc. įstojusiųjų studijuoti nubyra E.Makelio nuomone, tyrimo išvadomis nereikėtų aklai pasitikėti: „Vien dėl galimo moterų išėjimo į motinystės atostogas specialistų poreikį reikėtų didinti 25 proc.“
Ant vieno kurpalio
ŠMM atstovė G.Bačinskienė sakė, kad Lietuvoje nustatyta bendra tiek užsakymų, tiek finansavimo tvarka. Pasakysime aiškiau – ŠMM visus studentus ir visas aukštąsias mokyklas mauna ant vieno kurpalio.
„Priėmus Mokslo ir studijų įstatymą, kuris įsigaliojo šįmet, planuojama keisti finansavimo modelį – ketinama pereiti prie finansavimo, paremto sutartimis su aukštosiomis mokyklomis. Vyriausybė planuos specialistų poreikį, bet ne taip smulkiai. Tačiau jokiais būdais nebus nusižengiama studijų kokybei, taigi jokių nuolaidų niekam negalės būti teikiama, – kategoriškai pareiškė G.Bačinskienė ir pridūrė, kad tikslinio finansavimo tvarka buvo ilgai svarstoma. – Pavyzdžiui, Vidaus reikalų ministerija nuprendė prisidėti arba neprisidėti prie studentų rengimo pagal savo nustatytą tvarką. Tiesą sakant, bendros naujosios tvarkos dar nėra, ji vis dar derinama.“
Taigi dar palikta teorinė galimybė šiais metais pratęsti terminą ir finansuoti dalies rengiamų specialistų studijas. Tačiau tokia viltis nenudžiugino ASU rektoriaus Antano Maziliausko. „Pereinamasis laikotarpis bus sunkus, nes išliks netikrumas – gal verta vykti studijuoti į Lenkiją ar Čekiją, kur žemės ūkio studijos yra nemokamos? Tiesa, ir Lietuvoje buvo diskutuojama apie galimybę bakalauro studijas padaryti nemokamas, tačiau ar rasime tiek norinčiųjų studijuoti, koks, kaip rodo atliktas tyrimas, yra žemės ūkio specialistų poreikis, ypač jeigu reikalavimų kartelė dar bus pakelta nuo 3 iki 4 balų?“ – savo nuomonę išsakė A.Maziliauskas.
Seimo KRK narys Juozas Baublys siūlė studentų priėmimą kokiu nors būdu susieti su gamybininkais – ūkininkais, įmonėmis, bendrovėmis, kuriose baigę mokslus jie galėtų dirbti nors kelerius metus, ir tokiems studentams net skirti daugiau balų.
Liūdnos pasekmės
Pasak E.Makelio, susidarė keista situacija: į ASU įstoti atvykusiesiems studijuoti iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, iš Afrikos šalių, yra daug lengviau nei gimusiesiems ir norintiesiems dirbti Lietuvoje.
„Jeigu nesukursime efektyvaus mechanizmo, tai, pavyzdžiui, į Skuodo ar Akmenės rajonus niekada nevažiuos dirbti labai reikalingi žemės ūkio specialistai. ŠMM lyg specialiai daro viską, kad iš regionų kilę jaunuoliai negalėtų studijuoti ASU. Kokios pasekmės? Ateis laikas, kai ASU nebeapsimokės ruošti kai kurių specialistų“, – sakė E.Makelis.
Kodėl snaudžia ŽŪM? „Mes laukiame naujo nutarimo. Lėšos tiek 2017 m., tiek 2018 metams jau numatytos, tačiau tendencija tokia: 2014-aisiais finansavome – 126 , 2015-aisiais – 91, o 2016 metais – 72 vietas. Galiu prognozuoti, kad dėl nustatyto 3 balų limito stipendijų kiekis mažės. Be to, netenkame 10 procentų lėšų, kurias skirdavo ŠMM. Kokia išeitis? Gal verta sudaryti sutartis su verslo atstovais, tai yra ūkininkais ar įmonėmis, kad jie konkretiems studentams skirtų dalį paramos“, – svarstė ŽŪM Ekonomikos departamento direktorius Vygantas Katkevičius.
O padėtis blogėja. Kokiam skaičiui studentų ŽŪM galės skirti finansavimą artimiausiais metais? „Jeigu laikysimės naujosios tvarkos, stipendijas galėsime skirti kelioms dešimtims, bet kokiu atveju remsime mažiau nei 70 studentų“, – atskleidė V.Katkevičius.
„Jeigu reikia keisti įstatymą, kodėl ŽŪM nesikreipė į Seimo KRK? Kodėl laukė?“ – kritikavo KRK pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius.
Motyvacijos galia
ASU prorektorius Romualdas Zemeckis sakė galintis pateikti daug pavyzdžių apie studentus, kurie į ASU įstojo turėdami vos 3 balus, o magistrantūrą pasiekė jau su 8–9 balais. „Tai ne atsitiktiniai atvejai. Pokyčiai pastebimi nuo antro kurso, kai prasideda specialybės dalykai. Tada iš regionų atvykę jaunuoliai ima lenkti įstojusiuosius su didesniais balais. Tai rodo, kad galiojanti tvarka turi trūkumų“, – sakė R.Zemeckis.
Gal žemės ūkiui užtektų kolegijų išsilavinimo? „Jeigu norime kurti didesnės pridedamosios vertės produktus, pirmiausia turime paruošti daugiau aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų. Juk neketiname ir ateityje orientuotis tik į žaliavos eksportuotą“, – svarstė R.Zemeckis.
Kokia išeitis? „Žinoma, idealiausias sprendimas – regionuose pakelti bendrojo lavinimo lygį, bet to nepadarysi per metus, tad gal reikėtų nustatyti 2–3 metų pereinamąjį laikotarpį? Gal padarykime tikslinį profesijų sąrašą regionams?“ – siūlė A.Maziliauskas.
Tačiau kaimo mokyklose jau dabar trūksta pedagogų, todėl neretai istorijos specialybę turintys mokytojai dėsto biologiją ar chemiją. Ar galima tikėtis, kad jie tinkamai paruoš moksleivius?
Sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos kancleris Mindaugas Malakauskas pasiūlė žemės ūkio specialistams taikyti patirtį, kuri pasitelkiama rengiant pedagogus – motyvacinį pokalbį. Jis leistų atrinkti motyvuotus studentus. „Deja, dalis labai gerai mokslus baigusių studentų nepasilieka Lietuvoje. Štai kodėl reikia ieškoti kuo labiau motyvuotų studentų“, – pritarė KRK pirmininkas Andriejus Stančikas. Pasak jo, gal tokiu atveju pavyktų atrinkti ir studentus, kurie iš anksto žino, kad dirbti Lietuvoje nepasiliks.
ASU ateitis
Paradoksalu, kad kai kurie Seimo KRK nariai į posėdį ASU atvyko nepasiruošę, pavyzdžiui, nežinojo, kad ši aukštoji mokykla pritarė siūlymui lygiais pagrindais jungtis su Vytauto Didžiojo universitetu.
Pasak A.Maziliausko, daug buvo diskusijų dėl ASU ateities. Svarstyta daug variantų.
„Sulaukėme ir pasiūlymą susijungti su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu. Apsvarstę visus „už“ ir „prieš“, visi svarbiausi universiteto akademiniai padaliniai (su savo bendruomenėmis) vienbalsiai pritarė ASU susijungimui su Vytauto Didžiojo universitetu“, – sakė A.Maziliauskas, tačiau pabrėžė, kad ir šis projektas negarantuoja ASU šviesios ateities. Reikia, kad tai būtų ir valdžios projektas. Juk būtinos garantijos, finansavimas.
Pasak rektoriaus, valstybės užsakymas bus, bet reikia, kad tas užsakymas būtų rengiamas atsižvelgiant į žemės ūkio sektoriaus poreikius. Tai būtina tiek ASU, tiek šalies žemės ūkio konkurencingumo ir net išlikimo sąlyga.
Kokia išvada? Ją padarė E.Makelis: „Seimo KRK posėdį reikėtų pratęsti – surengti susitikimą su Seimo daugumos vadovu, su premjeru ir su ŽŪM bei ŠMM ministrais. Gal tada reikalai pajudės. Kitu atveju baigsime blogai”.
