Pagal dabartinę tvarką, Lietuvos savivaldybėms palikta pačioms apsispręsti, ar leisti 5–11 klasių moksleiviams grįžti į klases. Būtina grįžimo sąlyga – moksleiviai ir pedagogai turi periodiškai tikrintis dėl COVID-19.
Pasigenda lyderystės
Seimo narė darbietė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės teiravosi ar, jos manymu, dabar susiklosčiusi situacija dėl moksleivių grįžimo į klases yra normali.
„Iš valstybės nėra tokios aiškios pozicijos, kad vaikams geriau, sveikiau mokytis fizinėje mokykloje ir dėti visas pastangas, pasiūlyti visas priemones, kad mokiniai grįžtų fiziškai į mokyklas.
O ne taip, kaip dabar – mes girdime iš Lietuvos savivaldybių asociacijos, kad didesnė dalis savivaldybių nusprendė šiais mokslo metais negrįžti. Pagal tokią praktiką, man atrodo, galime turėti ir kitus mokslo metus panašius“, – trečiadienį Švietimo ir mokslo komitete kalbėjo I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Ji akcentuoja, kad ir psichologai ir gydytojai kalba apie neigiamas mokslo iš namų pasekmes vaikams. Todėl Seimo narė skatino J. Šiugždinienę prisiimti lyderės rolę skatinant moksleivius grįžti į klases.
„Ar jums neatrodytų, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, ir jūs, kaip ministrė, turėtų pademonstruoti lyderystę? Kai yra galimybės saugiai grįžti, paskatinti visus žengti tą žingsnį. Tie, kurie žengia, matome, kad puikiai susitvarko, puikiai mokosi fizinės mokyklose ir tą galėtų daryti jau ir šiais mokslo metais“, – kalbėjo I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Jai antrino ir konservatorius Edmundas Pupinis, kuris akcentavo moksleiviams atsiradusių žinių spragų problemą.
„Savivaldybės pakankamai nevienodai pradėjo žiūrėti. Gal paliktos galimybės mokytis namuose, bet vis dėlto žinių netolygumai gali atsirasti. Nemanote, kad vis tik reikėtų kažką daryti, to laiko per daug nėra, tuos netolygumus vertinti ir mažinti?“ – klausė Seimo narys.
Nesupranta šeimų argumentų likti namuose
J. Šiugždinienė pritaria, kad svarbiausias prioritetas yra, kad vaikai saugiai mokytųsi ne namuose, o mokyklose. Vis dėlto jis atkreipia dėmesį, kad skirtingose savivaldybėse nevienoda ir epidemiologinė situacija.
„Bet turime situaciją tokią, kuomet dėl įvairių priežasčių 28 savivaldybės nusprendė, kad jų 5–8 klasių mokiniai sugrįš į mokyklas. Bet kitos savivaldybės apsisprendė, kad jos visgi mokymąsi tęs nuotoliniu būdu.
Tai turbūt visi suprantame, kad situacija savivaldybėse yra labai skirtinga. Mes turime labai aiškią rekomendaciją mūsų epidemiologų, mūsų gydytojų. Aš tikrai nesu nei gydytoja, nei epidemiologė. Todėl saugumo reikalavimas, kad mes turime sugrįžti testuodamiesi, manau, yra labai svarbus“, – komitete sakė J. Šiugždinienė.
Anot ministrės, gaila, kai kurioms savivaldybėms pritrūko pajėgumų ar ryžto atlikti COVID-19 testus, grįžti į mokyklas ir tęsti ugdymo procesą.
„Tačiau šiuo atveju savivaldybės yra tos, kurios arčiausiai gyventojų, jos yra mokyklų steigėjos, jos atsako už bendrojo ugdymo organizavimą ir kartu su mokyklomis sprendžia, ar jie yra pasirengę grįžti.
Man neramu, kad nemažai vaikų ir jų tėvų pasisako, kad geriau yra likti namuose. Aš suprantu dar argumentą dėl saugumo, bet argumento, kad tiesiog įprato namuose ar kažkokios kitos priežastys, tai tikrai tie argumentai man nėra suprantami. Manau, vaikai, jeigu yra įmanoma saugiai, turi mokytis mokyklose“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.
Tuo metu žinių spragas ir skirtumus, pasak ministrės, ketinama lopyti šią vasarą – daliai vaikų organizuojant vasaros stovyklas – ir kitais mokslo metais. „Mes turime suplanavę finansuoti ir rudenį konsultacijas papildomas – bent po 20 konsultacijų vienam klasės komplektui papildomų. Manome, kad tie praradimai yra tikrai nemaži. Rudenį mums prireiks papildomos pagalbos“, – pripažino J. Šiugždinienė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai iš Vyriausybės rezervo skirta 9,8 mln. eurų Geros savijautos programai ir hibridinėms klasėms mokyklose įdiegti.
