Tačiau šie vyrai visuomenei turėtų būti pažįstami, todėl ir jų susutikimas turėtų kelti nemažą visuomenės susidomėjimą. Ilgaplaukis – kaunietis Vitalijus Keršis, buvęs vienas veikliausių Garliavoje, prie Kedžių namų, besirinkusios minios aktyvistų. Tada vyras galvą skutosi plikai, buvo užsiauginęs barzdelę. Dabar jis jau duoda parodymus prieš Kedžių kompaniją, o 2010 m. nužudyto ir po mirties pedofilu išvadinto Vaido Milinio apšmeižimo byloje yra vienas iš liudininkų. 2012 m. už Generalinės prokuratūros prokuroro Justo Lauciaus įžeidimą bei trukdymą dirbti jis buvo per du kartus nuteistas – iš viso atsėdėjo 50 parų. Dešinėje stovintis ir rankas džinsų kišenėje laikantis vyras – vilnietis Darius Saveiskis. Jis – Policijos departamento Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriaus viršininkas. Pavaldus valdybos viršininkui Donatui Malaškevičiui, neoficialiai įvardijamas pastarojo pavaduotoju. Pati Imuniteto valdyba tiesiogiai pavaldi bei atskaitinga tik policijos generaliniam komisarui Sauliui Skverneliui.
Policijos departamento Imuniteto valdybos paskirtis – padėti policijos generaliniam komisarui organizuoti ir įgyvendinti policijos įstaigų valdymą, organizuojant ir koordinuojant policijos pareigūnų, nestatutinių valstybės tarnautojų ir darbuotojų tarnybinių nusižengimų, darbo drausmės pažeidimų bei kitų teisės pažeidimų, taip pat korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų prevenciją ir tyrimą.
Taigi, kalbant apie šių dviejų vyrų susitikimą viešoje vietoje, natūraliai kyla klausimas: apie ką jie kalbėjosi? V. Keršis, kaip anksčiau pagarsėjęs Mindaugas Žalimas, panoro pranešti apie korumpuotus, savo pareigų neatliekančius policininkus? Bet tam yra telefonas, pagaliau – atlapos Policijos departamento durys. O gal V. Keršis tapo slaptuoju policijos pagalbininku, teikiančiu informaciją apie Kauno kriminalinio pasaulio aplinką? Bet tam yra kriminalinė policija, prokuratūra.
Kadangi po šių vyrų susitikimo Policijos departamentas neišplatino jokio informacinio pranešimo apie sėkmingą Imuniteto valdybos seklių darbą, iš kurio būtų galima spėti, jog operacija rengta pagal V. Keršio pirminę informaciją, „Balsas.lt savaitė“ pabandė pakalbinti abi puses ir pasiteirauti apie vykusį pokalbį. Gaila, Policijos departamento vadovybė pasislėpė krūmuose, tuo lyg patvirtindama, kad šio susitikimo metu galėjo būti rezgamas naujas kriminalinių intrigų voratinklis.
Prabilo apie grasinimą
Laikinai policijos generalinį komisarą pavaduojantis Algirdas Stončaitis tvirtai prižadėjo priimti pokalbio. Tvirtino, jog dalyvaus ir D. Saveiskis, „jei pavyks jį pagauti“. „Apie ką bus kalba?“ – smalsavo policijos generalinio komisaro pavaduotojas. Sakau, prašysiu išsakyti nuomonę dėl nuotraukoje užfiksuoto susitikimo ir, jei tai ne valstybinė paslaptis, persakyti dviejų vyrų pokalbio esmę.
Gavę A. Stončaičio pažadą, netrukus skambinome V. Keršiui ir bandėme išsiaiškinti jo bei D. Saveiskio susitikimo priežastis, aplinkybes ir galbūt pokalbio turinį. Nenorėdami iškraipyti pašnekovo atsakymų, esminę interviu dalį spausdiname V. Keršio kalbos netaisę. Pokalbio pradžioje kaunietis skundėsi esąs persekiojamas, būgštavo, kad gali būti su juo, kaip perbėgusiu į teisėsaugos pusę, susidorota. Mat praėjusių metų pabaigoje jis buvo sumuštas kartu alų gėrusių vyrų, o vėliau buvo grasinta. Policija kaltininkų nerado.
- O su Policijos departamento darbuotojais nebandėte kalbėti? Gal buvote atvažiavęs į departamentą? – pasiteiravome V. Keršio bandydami išsiaiškinti, gal, Kaune nesulaukęs policijos pagalbos, jis kreipėsi į vilniečius.
– Ė... – nutęsė V. Keršis. – Į departamentą ne. Seniai buvau departamente. Labai senai buvau departamente.
– Bet su departamento vyrais teko bendrauti?
– Kurie dabar teisiami – taip.
– Nesupratau...
– Pačioj pradžioj ten. Su Sinkevič... Na, kurie teisiami yra.
– Su Sinkevičiumi? Su kuo dar?
– Kiek supratau, vienas iš jų viršininkų buvo, o daugiausiai tai su jais dviem. Vitalijus kitas. Nepamenu pavardės, Vitulskis – ne Vitulskis.
– Dėl Kedžio istorijos teko bendrauti?
– Dėl Kedžio, dėl Milinio. Pačioj pradžioj. Jie buvo tyrimo grupėje.
– Jus apklausinėjo?
– Apklausinėjo. Ir ne vieną kartą. Buvo atvažiavę ir į namus.
– O pastaruoju metu neteko su departamento vyrais susitikti?
– Šiuo momentu ne.
– O su Saveiskiu iš Imuniteto valdybos neteko?
– Kad nelabai, žinokit. (Pauzė.) Nežinau tokio.
– Na, Darius.
– Kad ne, nežinau.
– Prieš porą savaičių jūs nebuvote Vilniuje?
– (Pauzė.) Buvau. Ne tik prieš porą savaičių, aš dabar kiekvieną dieną Vilniuje būnu.
– Sakykime, prie parduotuvės IKI, prie autobusų stoties, ant laiptų?
– Yra tekę būti ten.
– Apie ką ėjo kalba?
– Kalba apie ką ėjo? Kalba ėjo apie grasinimus, apie... apie... apie... apie tai, kaip buvo man pranešta, kad nevažiuot man į Garliavos nuovadą, nes manęs ten laukia. Bet po to niekas nesiėmė jokių veiksmų, nenustatyti asmenys, kas laukė manęs.
– Jūs viską perdavėte Dariui?
– Aš nemanau, kad kažkas tai svarbaus yra...
– Tad ką jis sakė dėl jūsų apsaugos? Nieko?
– Apie tai mes net nekalbėjom.
– Tai apie ką kalbėjot?
– Mes kalbėjom apie tai, ta prasme, kad iš tų atleistų aš buvau sulaukęs grasinimų ir... ir... ir... papasakojau taip, kaip pačioj pradžioj viskas vyko.
– O asmenų, kas jums grasina, negalite viešai įvardyti?
– Kurie yra teisiami šiuo momentu.
– Teisiami? Ką turite omenyje? Kokioje byloje teisiami?
– Pareigūnai, kurie yra nušalinti. Ar nušalinti, aš nežinau...
– Kas konkrečiai iš tų pareigūnų grasina?
– Šiuo momentu aš nenorėčiau apie tai šnekėt. Tai buvo... tai yra... Apie tą buvo kalba, kad niekas nesiėmė ir nenustatinėjo asmenų, kurie, sakykime, manęs laukė Garliavos nuovadoje. Esmė tokia, kad jie yra nenustatyti ir...
– O jūs turite įrodymų, kad su jumis nori susidoroti, jums grasina būtent teisiami asmenys, pareigūnai?
– Nenoriu aš dabar to minėt...
Po šios frazės V. Keršio iniciatyva pokalbis nutrūko. Pašnekovas į telefono skambutį daugiau nebereagavo. Gal susivokė, kad atskleidė galimo ikiteisminio tyrimo paslaptį – apie jam grasinusius dabar garsioje byloje teisiamus pareigūnus?
Policija – į krūmus
Ankstų kitos dienos rytą Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis pranešė „malonią“ žinią – A. Stončaitis atšaukė išvakarėse numatytą susitikimą. „Jūs užsirašykite į priėmimą. Komisaras kartą per mėnesį priima interesantus. Arba man atsiųskite klausimus“, – patarinėjo ir siūlė policijos ryšius su visuomene palaikantis pareigūnas.
Netrukus į Policijos departamentą iš redakcijos nuskriejo elektroninis laiškas: „Kaip informavote telefonu, atsisakote pažadėto susitikimo su l. e. p. policijos generaliniu komisaru A. Stončaičiu bei Imuniteto valdybos pareigūnu D. Saveiskiu. Remdamasi Visuomenės informavimo įstatymu, redakcija pageidauja gauti raštišką atsakymą apie šio atsisakymo priežastis. Taip pat pageidaujame išgirsti nuomonę, ar šis atsisakymas atitinka Policijos veiklos įstatymo 6 str. 1 d. įtvirtintas nuostatas.“
Policijos veiklos įstatyme sakoma, kad policija apie savo veiklą informuoja visuomenę, taigi įstatymas pareigūnams numato ir prievolę bendrauti su spauda.
Vos išsiuntus laišką gautas atsakymas – prieš valandą telefonu kalbėjęs R. Matonis, pasirodo, jau... atostogauja. Visgi po paros redakciją pasiekė R. Matonio pavaldinės Linos Nemeikaitės atsakymas: „Policijos departamentas viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams informaciją teikia, vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymu, informacija apie policijos veiklą nuolat yra teikiama visuomenei. Policijos generalinio komisaro nurodymu Jūsų buvo prašoma pateikti klausimus Jus dominančia tema. Asmenų priėmimas pas policijos generalinį komisarą, policijos generalinio komisaro pavaduotojus ir Policijos departamento padalinių vadovus yra organizuojamas policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-218 patvirtintos „Asmenų aptarnavimo Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos taisyklės“).
Asmenų aptarnavimo klausimas jų pageidavimu derinamas iš anksto telefonu (8 5) 271 9731, el. paštu arba faksu (8 5) 271 9978. Asmenims, pageidaujantiems užsirašyti į priėmimą pas policijos generalinį komisarą, kurie tuo klausimu nesikreipė į policijos įstaigas pagal gyvenamąją arba įvykio vietą, rekomenduojama kreiptis į policijos įstaigą pagal asmens gyvenamąją vietą – į apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą arba jo struktūrinį padalinį (teritorinį policijos komisariatą).“
Policijos generalinis komisaras S. Skvernelis ne kartą verkė dėl mažų policijos pareigūnų atlyginimų ir nelengvo darbo. Tačiau atrodo, kad kas ne kas, bet Policijos departamento Komunikacijos skyriaus raštininkai atidirba su kaupu.
Ko išsigando komisaras
Galima spėti, ar kartais pokalbį netikėtai nutraukęs V. Keršis apie tai neinformavo D. Saveiskio. Tokiu atveju vėl galima spėti, kad A. Stončaičio atsisakymas susitikti ir siūlymas „užsirašyti į priėmimą“ – tai noras išvengti galbūt nemalonios situacijos.
Atsispiriant nuo V. Keršio teiginio, kad jam grasino dabar teisiami pareigūnai, kyla klausimas – ar taip buvo iš tikrųjų, ar kas nors iš Policijos departamento pareigūnų šiam kauniečiui yra pakišęs tokią mintį? O priežastis – Vilniaus miesto apylinkės teisme baigiama nagrinėti vadinamoji policijos pareigūnų baudžiamoji byla, kurioje penki buvę ir esami pareigūnai kaltinami nuslėpę informaciją apie Drąsiaus Kedžio ketinimus žudyti. Teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad nemažai kaltinimų baltais siūlais siūti, mat paremti ne kuo kitu, kaip intrigomis. Ir šios aplinkybės paaiškėjo teisme kaip liudytoją apklausus Imuniteto valdybos viršininką D. Malaškevičių. Šis patvirtino, kad, prasidėjus vadinamajam Garliavos pedofilijos skandalui, S. Skvernelis savo iniciatyva buvo pasikvietęs vieną žurnalistą ir atskleidęs, neva šis yra sekamas tuomečio policijos generalinio komisaro pavaduotojo, o dabar teisiamojo Visvaldo Račkausko nurodymu. Policijos vadovas žurnalistą nusiuntė pas D. Malaškevičių.
Teisme D. Malaškevičius patvirtino, kad tokios istorijos būta, tačiau teigė, jog žurnalistas nebuvo sekamas. V. Račkauskas šią situaciją įvardijo kaip departamento vadovybės intrigomis paremtą norą su juo susidoroti. Teisme D. Malaškevičiui teko aiškintis dėl vieno pokalbio su teisiamuoju. Komisaras tikino, kad jokio poveikio tuo pokalbiu nesiekta, o paprasčiausiai „bandyta nuraminti šiuo metu teisiamus pareigūnus, baiminantis, kad stresas ir įtampa gali šiuos privesti net prie savižudybės“.