Šiuo metu bylą, kurioje nukentėjusiuoju pripažintas I. Staškevičius, o kaltinamieji, buvę jo darbuotojai, sutuoktiniai, Darius ir Patricija Šulskiai, dar tik bandoma pradėti nagrinėti Vilniaus apygardos teisme iš esmės.
Bylos duomenimis iš I. Staškevičiaus, grasindami paviešinti kompromituojančią informaciją, sutuoktiniai reikalavo 1,5 mln. eurų. Maža to, net 312 tūkst. eurų iš verslininko jie jau buvo gavę, kaip dovaną.
Savaime suprantama, kad tokio mąsto reketo atvejų pastaraisiais metais (o gal ir apskritai) Lietuvoje nėra pasitaikę, bet bylų dėl turto prievartavimo tikrai būta ir anksčiau. Tik vienos jų susijusios su siekiu pralobti vos keliais šimtais litų, o kitos – veikiant organizuotoje grupėje, siekiant užvaldyti žymiai didesnės vertės turtą.
Kada prasidėjo reketas?
Pirmieji simptomai, kad prasideda reketininkų klestėjimas užfiksuoti dar 1988 metais. Tuomet, Lietuvos teritorijoje, sausio-lapkričio mėnesiais buvo užregistruoti šeši reketo atvejai.
1989-siais šis skaičius pradėjo didėti. Reketo statistika akivaizdžiai ropštėsi į viršų. 34 atvejai per metus gal ir neatrodė katastrofiškai, tačiau tendencijos kryptis ir intensyvumas pareigūnams ėmė kelti nerimą.
Už šį nusikaltimą tais metais grėsė iki 3 metų nelaisvės arba 2 metai pataisos darbų. Palyginimui, šiuo metu, už turto prievartavimą gresia areštas arba laisvės atėmimas iki 6 metų.
Kriminaliniuose archyvuose išlikęs įrašas apie Kaune siautėjusius reketininkus, kurių nusikaltimai vėliau paskatino griežtinti atsakomybę už turto prievartavimą.
„Vilijampolės ketveriuke“ praminti asmenys – Jonas Krasauskas („Jankelis“), Voldemaras Ramoška („Talonas“), Erikas Saldys („Ritė“) ir Vladimiras Seneckis („Turistas“) – pradėjo nuo privačių automobilių remontininkų. Iš jų kas mėnesį buvo reikalaujama atitinkama piniginė duoklė.
Taip buvo reketuojami mažiausiai 11 verslininkų. Ketveriukės veikla išaiškėjo, kai nukentėjusieji kreipėsi į pareigūnus. Skirdamas bausmę, teisėjas galėjo kiekvienam iš jų atseikėti vos po 3 metų nelaisvėje.
Buvo nuteisti bene rimčiausi to meto reketininkai, tačiau įstatymų nelankstumas leido juos už grotų pasiųsti itin trumpam laikui. Netrukus nusikaltėliai suvokė, kad reketo bylose silpniausia grandis – nukentėjusieji. Juk minėta „Vilijampolės ketveriukė“ buvo pasodinta remiantis būtent nukentėjusiųjų suteikta informacija bei jų duotais parodymais.
Liko tik tinkamai „apdoroti“ reketuojamus asmenis ir „dirbti“ nusikaltėliai galėjo praktiškai be rizikos. Tas greitai ir buvo padaryta.
Jauniausia reketininkė Lietuvoje
Reketas pamažu įsiveržė į visuomenės pasąmonę. Retas bent kiek turtingesnis žmogus tuo metu galėjo jaustis saugus. Paragauti prabangaus gyvenimo skonio norėjo daugelis, todėl pasiryždavo nusikalsti.
Pavyzdžiui, 1990-ųjų pabaigoje policijai pavyko sulaikyti tais laikais bene jauniausia reketininke pramintą 17-metę kaišiadoriškę. Mergina vieno kaimo gyventojai parašė laišką su sąlyga – arba 3 tūkst. rublių, arba namas bus „paleistas“ pelenais.
Moteris apie tai informavo policiją, kuri surengė pasalą. Pinigai buvo palikti Žiežmariuose, už autobusų sustojimo vietos esančios šiukšlių dėžės. Pareigūnai liko priblokšti, kai vietoj raumeningų vyrukų, pinigų atvyko pasiimti nepilnametė blondinė. Už tai, beje, ji buvo įkalinta trims metams.
Vis dėlto, 1991-siais Lietuvoje pradėti fiksuoti reketo su gyvybei pavojingais akcentais atvejai. Tų metų pabaigoje Panevėžyje supleškėjo kavinė-baras. Verslininkei buvo grasinama ir iš jos reikalaujama pinigų, o kai ši nepakluso, nusikaltėliai padegė jos turtą.
Kad Panevėžyje tais laikais reketininkai nepaklusniuosius baudė ugnimi, vietos verslininkai buvo jau įsitikinę ne kartą ir ne du. Maža to, jau kitą naktį po kilusio gaisro, Panevėžyje sprogimai nuaidėjo dar trijose privačiose parduotuvėse ir kavinėje. Ugnis tąkart verslininkams pridarė nuostolių už kelis milijonus rublių.
„Uždarbiavo“ Švedijoje
Viena garsiausiai paskutiniu metu Lietuvoje nuskambėjusi turto prievartavimo istorija – aprašyta 2014-siais. Tąkart Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, glaudžiai bendradarbiaudami su Švedijos policija, Europolu ir antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnais, Palangos ir Kauno miestuose sulaikė 4 asmenis, įtariamus didelės vertės turto prievartavimu bei vagystėmis.
Įtariama, kad šios grupuotės pagrindinės nusikalstamos veikos įvykdytos Švedijos Karalystės teritorijoje. Sulaikytiems broliams R. Š. (gimusiam 1980 m.), A. Š. (gimusiam 1977 m.), R. Š. (gimusiam 1977 m.), Ž. Š. (gimusiam 1978 m.) pareikšti įtarimai dėl didelės vertės turto prievartavimo bei dėl didelės vertės turto vagystės.
Už tokias nusikalstamas veikas numatyta laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų. Sulaikyti asmenys veikė bendrininkų grupėje. Nuo įtariamųjų vykdytų vagysčių ir turto prievartavimo nukentėjo ir Lietuvos piliečiai, gyvenantys Švedijos Karalystėje.
Pareigūnams puikiai žinoma asmenų grupuotė, vykdydama nusikalstamas veikas Švedijos Karalystės teritorijoje, padarė didelę žalą šalies gyventojams. Tyrimo metu atlikta daugiau kaip 30 kratų, kurių metu paimti nešiojamieji kompiuteriai, mobilaus ryšio telefonai, automobilių navigacijos, antikvariniai dirbiniai, dviračiai, kemperiai, keturračiai bei vandens motociklai ir kiti daiktai, kurie, kaip įtariama, yra susiję su nusikalstamų veikų įvykdymu.
