Tais laikais samdomų žudikų tema buvo itin populiari. Nuo jų kulkų ar padėtų bombų žūdavo verslininkai, mafijai neįtikę asmenys bei, žinoma, ir tie patys nusikalstamų grupuočių nariai.
Remdamiesi laikraščio „Akistata“ informacija, pateikiame daugiausia ažiotažo šalyje sukėlusius samdomų žudikų „žygius“. Suskirstėme išpuolių aprašymus chronologine tvarka. Antroje dalyje apžvelgsime 1993-siais įvykdytus pasikėsinimus bei nužudymus.
1993 kovo 10 d. Vilnius
Čiobiškio gatvėje gyvenusiam valiutos perpardavinėtojui V. Sinkevičiui bute buvo atjungta elektros srovės.
Išėjęs į laiptų aikštelę ir pravėręs skydelio duris, vyriškis žuvo nuo galingo sprogimo. Šį sprogimą sukėlė 1 kg. trotilo ir kovinė granata „F-1“. Šis nusikaltimas taip ir liko neišaiškintas.
Beje, minėta granata sprogimo metu suskyla į 290-300 skeveldrų ir pasklinda net 75-82 kv.m. plote. Atskiros granatos skeveldros skrieja net iki 200 metrų, tad jai sprogus artimame atstume žmogui padaromi mirtini sužalojimai.
1993 balandžio 3 d. Telšiai
Restorane „Germantas“ linksminosi pagrindinės miesto organizuotos nusikalstamos gaujos nariai.
Prie staliuko sėdėjęs „aukšto rango“ gaujos narys Ričardas Jomantas buvo mirtinai sužeistas iš lauko per lango stiklą paleistos automato „Kalašnikov“ šūvių serijos.
Po kelių dienų R. Jomantas mirė ligoninėje. Šis tyrimas atsidūrė „tamsių bylų“ stalčiuose.
Prisėlinęs prie lango, Šilinių gaujos narys Virgilijus Vrubliauskas į R. Jomantą, sėdintį prie staliuko, paleido seriją iš Kalašnikovo automato... R. Jomantas mirė iškart. Nustatyta, kad bėgantį žudiką vogtu automobiliu iš Telšių išvežė kiti Šilinių gaujos nariai – Danielius Ereminas bei Antanas Bagdonas.
1993 gegužės 24 d. Alytus
Vidury baltos dienos tuzino liudininkų akivaizdoje du kaukėtis vyrai iš pistoletų „TT“ nušovė „Tamošių“ gaujos lyderį G. Tamošaitį.
Nusikaltimas, kaip ir dauguma tais laikais, liko neišaiškintas.
1993 balandžio 25 d. Telšiai
Bendrovės „Jonika“ direktorius Bronius Jonikas su samdomu darbininku A. Jančiausku „Žiguliu“ važiavo gatve, o kai stabtelėjo, staiga privažiavo motociklas „Jawa“.
Nuaidėjo „Kalašnikovo“ šūvių serija. Šaudė motociklo vairuotojui už nugaros sėdėjęs žudikas.
A. Jančiauskas žuvo iškart, o B. Jonikas buvo sunkiai sužeistas. Tiriant įvykį rastas motociklas, žudikas, telšiškis, nustatytas tik operatyvinės informacijos lygiu.
1993 birželio 14 d. Klaipėda
Vienos miesto gaujos lyderis V. Varnas (pravarde Čanga) išėjo iš savo lošimų automatų salono. Jis sėdo už savo „Alfa-Romeo“ vairo.
Pavažiavus apie 200 metrų automobilis sprogo nuo radijo bangomis valdomų sprogmenų, įmontuotų po vairuotojo sėdyne. Čangai buvo išdraskyta visa apatinė liemens dalis.
Netrukus po sprogimo jis mirė. Ir vėl – „tamsi byla“.
1993 lapkričio 15 d. Druskininkai
Vakare savo namuose automato „Kalašnikov“ šūviu pro langą buvo nužudytas tuo metu su šeima sėdėjęs už stalo vienos bendrovės prezidentas A. Jurevičius.
Šįkart nusikaltimas buvo išaiškintas – sulaikyti ir nuteisti du kauniečiai. Priežastis – nužudytojo skolos.
1993 lapkričio 17 d. Panevėžys
Likus kiek daugiau kaip valandai iki vidurnakčio krūpteli nuo sprogimo didžiausias mieste „Nevėžio“ viešbutis.
Sprogus distanciniu būdu valdomiems sprogmenims lifte, žuvo 27-erių „tulpinių“ gaujos narys D. Kecioris. Per sprogimą sužaloti S. Raišelis ir D. Kairiūnas.
Tikintis susprogdinti gaujos lyderį S. Janonį buvo užminuoti abu viešbučio liftai. Taip ir neišaiškinta, kas įvykdė pasikėsinimą.
Po kelių dienų, gruodžio 1-ąją, Panevėžyje, Suvalkų gatvėje, iš „Kalašnikovo“ išcentrinėmis kulkomis apšaudytas automobilis „Porche“, kuriuo važiavo tas pats S. Janonis ir V. Baltušis.
Greito automobilio dėka sužeisti „tulpiniai“ išvengė mirties. Nenustatyti nei pasikėsinimo autoriai, nei vykdytojai.
1993 gruodžio 23 d. Panevėžys
Vakarop prie restorano „Stumbras“ iš nupjautavamzdžio šautuvo nušauti automobilyje BMW sėdėję du „tulpiniai“ – S. Kuraitis ir G. Lapinskas.
Į abi aukas paleista po du šūvius. Jie miršta vietoje. O apie žudikus žinoma tik tiek, kad jie buvo apsivilkę tamsiais drabužiais.
