• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Po kovotojo Remigijaus Morkevičiaus sušaudymo prabėgo metai. Per tą laiką visuomenė nesužinojo nė menkiausios detalės apie atliekamą tyrimą. Tik tai, kas buvo skelbiama iškart po nužudymo. Viskas.

83

Po kovotojo Remigijaus Morkevičiaus sušaudymo prabėgo metai. Per tą laiką visuomenė nesužinojo nė menkiausios detalės apie atliekamą tyrimą. Tik tai, kas buvo skelbiama iškart po nužudymo. Viskas.

REKLAMA

Ikiteisminį tyrimą kuruojantis Generalinės prokuratūros prokuroras Zdzislavas Tuliševskis prabėgus metams pasikartojo: „Tyrimas vyksta“. Nenorėdamas pakenkti tyrimui, prokuroras nepanoro atsakyti nė į vieną klausimą.

Pareigūnams atsitvėrus tylos siena, natūraliai kyla klausimai: „Kas buvo padaryta?“, „Kokie poslinkiai ieškant įtariamųjų?“, „Ar byla dar nėra priskirta prie „tamsiųjų“ ir šiuo metu atliekami tik paviršutiniai veiksmai?“.

Apie rezonansinius tyrimus tv3.lt pasikalbėjo su buvusiu Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininku Algirdu Matoniu. Buvęs pareigūnas ne tik atskleidė tokių tyrimų subtilybes, bet ir pateikė keletą pavyzdžių, kurie įrodo, kad tokios nužudymo bylos gali būti išaiškintos ir po 10 metų.

REKLAMA
REKLAMA

- Ar tokie, kaip R. Morkevičiaus nužudymo tyrimai nėra pasmerkti iš anksto merdėti daugelį metų?

- Nemanau, kad tokie tyrimai yra pasmerkti. Tyrimas tyrimui nelygus. Kol nežinomos visos aplinkybės ir nesudėliota situacija, tai sunku kažką pasakyti. Gal tyrėjai yra visai šalia ir kvėpuoja į pakaušį tam nusikaltimo vykdytojui ar organizatoriui.

REKLAMA

Kai nusikaltimui yra pasiruošiama profesionaliai, tai tyrimai gali užtrukti tikrai ne vienerius metus.

- Tai metai nėra ta riba, kai būtų galima sakyti, kad tyrimas yra visiškoje aklavietėje?

- Tikrai nemanau ir patirtis rodo, kad metai yra gana trumpas laikas. Rezonansiniuose nusikaltimuose pareigūnams reikia daugiau laiko, kad viską pavyktų preciziškai tiksliai nustatyti.

- Kokios detalės įprastai lemia tokių tyrimų sėkmę?

- Galiu pasakyti, kad tokių nusikaltimų atveju yra labai svarbu išskirtinį dėmesį skirti įvykio vietai. Įvykio vietos apžiūrai. Tai yra užfiksavimui visam tam, kas vėliau gali negrįžtamai būti sunaikinta, pamesta, nerasta.

REKLAMA
REKLAMA

Jeigu iškart po nusikaltimo yra tinkamai apžiūrima įvykio vieta, užfiksuojami nusikaltėlių judėjimai, tai po kurio laiko susiklosčius tam tikroms situaciją visą tą informaciją galima išsaugoti metų metais. O vėliau tą galima panaudoti, kaip įrodymą.

- Ką galėtumėte pasakyti apie R. Morkevičiaus nužudymo tyrimą ir frazę „tyrimas vyksta“?

- Šiuo atveju, tai, kad žmonės dirba ir neskuba kažko sulaikyti ar suimti yra iš dalies sveikintina. Anksčiau buvo madinga, kad nukreipti visuomenės ar žiniasklaidos dėmesį, puldavo ir uždarydavo kažką į temą arba ne į temą. O nuslūgus, užsimiršus, atsiranda netikėtų aplinkybių. Tad tas bandymas nugesinti gaisrą atsisukdavo prieš pačius pareigūnus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nemanau, kad R. Morkevičiaus nužudymo tyrimas yra aklavietėje. Žmonės dirba kvalifikuotai, reikia jiems leisti dirbti. Tokie įvykiai, turintys tokį rezonansą, kontekste, kai tų įvykių nėra kasdien po penkis, tai tikėčiau, kad daroma viskas, jog pavyktų šį nusikaltimą išaiškinti.

- Kokie panašūs tyrimai į R. Morkevičiaus nužudymo yra jums įstrigęs atmintyje?

- Galima kalbėti apie Remigijaus Daškevičiaus nužudymo tyrimą (2001-siais Vilniaus senamiestyje nužudytas vieninteliu snaiperio šūviu). Pagal visa tai, kas buvo rasta įvykio vietoje, pagal DNR pėdsakus, man regis, ten yra nustatytas ir asmuo, kuris laikė ginklą, kuris naudojosi rankšluosčiais. Tačiau tų asmenų nebebuvo gyvųjų tarpe.

REKLAMA

Jei byloje, visose grandyse, daug mirusiųjų, tai labai sunku įrodyti priežastinius ryšius. Dėl R. Daškevičiaus nužudymo buvo labai daug padaryta ir taškai atitinkamai sudėlioti. Tik ten yra savitos aplinkybės, kai neįmanoma padaryti kažkokių sąsajų, nes tos grandys yra nutrūkusios. Įtariami asmenys – arba mirę, arba nužudyti.

O kitų pavyzdžių tikrai yra daug. Tiriant grupuotes, tai Mongolo Ganusausko nužudymas. Nužudymas buvo 1993 metais, o į tą klausimą pradėta atsakinėti tik apie 2005-2006 metus. O teismo verdiktai „daktarų“ grupuotei, man regis, priimti tik 2010-siais.

Lygiai tas pats – verslininko Sigito Čiapo ir jo vairuotojo Vinco Varno nužudymas. Nusikaltimas įvykdytas 1996 m. balandį. O į tuos klausimus pradėta atsakinėti kažkur tik 2005-2006-siais. O teismo verdiktas – tik 2010-2011 metais. Nors laiko prasme atrodo tyrimas yra labai ilgas, bet jokiu būdu negalima sakyti, kad pareigūnai numeta tokias bylas į stalčius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų