Bet viena istorija itin skyrėsi nuo kitų. Ji aprašyta kriminalinių naujienų laikraštyje „Akistata“ su itin skambia antrašte: „Rusijos mafijos ieškoma avantiūristė sėkmingai slapstosi Lietuvoje“.
Žurnalisto surasta ir prakalbinta moteris atskleidė priežastis, kodėl buvo priversta sprukti iš Rusijos bei atskleidė sukčiavimo modelį, apie kurį 1998-siais Lietuvoje dar mažai kas žinojo ir buvo girdėjęs.
Naujas sukčiavimo modelis
„Gyvenau Permės srities Čaikovskio mieste. Kai prasidėjo kooperatyvų era, pavyko atidaryti parduotuvę. Nors dauguma prekių buvo knygos, bet parduotuvėje pirkėjai galėjo rasti ir daiktų buičiai.
Rusijoje taip pat buvo laikai, kai įvairaus plauko neaiškios įmonės rinko indėlius, žadėdamos milžiniškas palūkanas, tačiau pažadų taip niekas ir neištęsėdavo. Toks modelis tapo nebeveiksmingas, todėl sukčiai pradėjo ieškoti kitų būdų iš žmonių išvilioti pinigus“, - pasakojo tuomet 39-erių Olga Šudegova.
Tuomet Rusijoje atsirado firmą „Spektr“, kuri pateikė pirkėjams itin viliojančius pasiūlymus. Šaldytuvai, modernūs televizoriai buvo siūlomi už keliskart mažesnę nei rinkos vertė kainą.
Tiesa, pagrindinė sąlyga buvo ta, kad pinigus sumokėti reikėjo iš anksto. „Šimtai žmonių susigundė tokiais pasiūlymais ir aš pradėjau tarpininkauti tai įmonei. Savo parduotuvėje pradėjau sudarinėti sutartis šaldytuvams ir vaizdo aparatūrai įsigyti.
Surinkusi apvalią sumą pinigų, juos veždavau į „Spektrą“, o iš ten sunkvežimiu parsiveždavau prekes. Dalį parsivežtų prekių neskubėdavau atiduoti pirkėjams, o išstatydavau parduotuvėje už realią rinkos kainą.
Nepaisant visko, žmonės nesijautė nuskriausti, užsakymų sparčiai daugėjo. Pinigų srautai vis didėjo, kol galiausiai sulaukiau antausio iš „Spektr“. Įmonės atstovai pareiškė, kad daugiau prekių nebebus, nes jo pasibaigė, o surinkti pinigai esą pradingo“, - „Akistatai“ pasakojo 39-erių verslininkė.
Įmonė paskelbė bankrotą, buvo pradėta baudžiamoji byla. O. Šudegova teigė pati pradėjusi domėtis „Spektr“ veikla: „Pabandžiau aiškintis, kad pasisavino žmonių pinigus, bet mane nuvežė ant hidroelektrinės užtvankos, parodė ranka žemyn į kunkuliuojantį vandenį ir pagrasino, jog jei ir toliau „kapstysiuosi“, vieną dieną skrisiu šerti žuvų.
Pareigūnų abejingumas
Apie grasinimus moteris pareiškė vietos milicijos skyriaus viršininkui. Bet vietoj pagalbos, pareigūnas pasiūlė moteriai „suveikti“ jam šaldytuvą bei televizorių ir tada esą viskas susitvarkys.
Moteris atsisakė pasiūlymo ir apie jį pranešė prokuratūrai. Bet čia jos pasakojimu niekas nepatikėjo. Esą aukšto rango pareigūnas negalėjo siūlyti tokių dalykų. „Kai mano dukrą Natašą dukart išžagino, o kitą dukrą Tanią norėjo pagrobti, supratau, kad manęs nepaliks ramybėje. Apsisprendžiau bėgti.
Prie Rusijos-Lietuvos sienos daviau kyšį ir man be jokios vizos leido įeiti pėsčiomis. Deja, netoli Vilniaus mane apvogė – praradau dokumentus ir pinigus. Galiausiai pasislėpiau Šiauliuose.
Truputį mezgiau, prekiavau turguje. Geri žmonės man padėjo. Norėjau gyventi su savo vaikais (iš viso 5 – aut. past.), bet sugyventinis pasakė, jog juos atgaučiau nebent jei sumokėčiau po 1 tūkst. dolerių už kiekvieną“, - savo gyvenimo istoriją pasakojo iš Rusijos sprukusi moteris.
Nors moteris sykį buvo sulaikyta Lietuvos pareigūnų, bet ji nebuvo padariusi jokio nusikaltimo mūsų šalyje, tad teismas nusprendė ją paleisti. Tik po šio sprendimo sulaukta rašto iš Rusijos, kad moteris yra kaltinama sukčiavimu stambiu mastu. Bet tuo metu O. Šudegovos pėdos jau buvo ataušusios.
