Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis Valdemaras Tomaševskis, Europos Palamente (EP) atvirai šmeižęs Lietuvos valstybę bei užgauliojęs aukščiausius šalies politikus, pastaruoju metu tvirtina, kad jo vedama partija nebeišsitenka Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose, o siekia išsiplėsti visoje Rytų Lietuvos teritorijoje, kur gyvena nemažai kitakalbių: daugiausia lenkų, baltarusių ir rusų tautybės žmonių. LLRA vedlio planuose ambicingas projektas – išplėsti elektoratą Rytų Lietuvoje nuo Latvijos iki Lenkijos sienų.
Avelės vaidmuo
Simpatijų Rusijos prezidento Vladimiro Putino politikai neslepiantis LLRA vedlys iš Kremliaus propagandininkų sulaukia sočios finansinės paramos. Birželį „Valstiečių laikraštis“ rašė apie „Baltijskij mir“ įkūrėjo ir vyriausiojo redaktoriaus Dmitrijaus Kondrašovo, Sovietų Sąjungai simpatizuojančio Rusijos politinių tyrimų fondo vadovo, politologo Fiodoro Zaleskio bei kitų turtingų prokremliškų veikėjų paramą savo bičiuliui Lietuvoje, nevengiančiam viešai pašlovinti Maskvos veiksmus Ukrainoje. Ponas V.Tomaševskis dosnaus finansavimo iš Rytų sulaukė ir per pastaruosius prezidento rinkimus, kuriuose sugebėjo pralenkti populiarųjį sostinės merą Artūrą Zuoką bei populiarumo Ignalinoje nestokojantį Bronį Ropę.
V.Tomaševskio vadovaujama partija atkakliai ir nuosekliai reikalavo Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybėms skirti daugiau pinigų, nedelsiant įteisinti asmenvardžių rašymą pasuose originalo kalba bei dvikalbes vietovardžių lenteles. Artėjant savivaldybių rinkimams, LLRA, patampiusi valdančiosios koalicijos partnerius už ūsų, matyt, to ir siekė, kad būtų išprašyta iš jos, mat dabar vėl galės įsijausti į nuskriaustos avelės vaidmenį ir taip dar labiau praplėsti savo elektoratą.
Politologų ilgai raginti, pagaliau susisgribo aukščiausi šalies vadovai, kurie vis dažniau pasisako už tai, kad negalima palikti be centrinės valdžios dėmesio LLRA valdomų savivaldybių, kitaip jos gali tapti naujuoju Krymu.
Speciali programa
Turbūt ne veltui Prezidentė Dalia Grybauskaitė Rugsėjo 1-osios proga vaikus sveikino Lavoriškėse – mažame Rytų Lietuvos kaime, netoli Baltarusijos sienos, kur vos 16 metų veikia lietuviška mokykla, niekuomet iš LLRA ozurpuotos vietos valdžios nesulaukusi nė menkiausio finansavimo.
Šalies Prezidentės teigimu, geopolitiškai šis regionas tampa vis jautresnis ir jei Lietuva „į jį neinvestuos, tą padarys kiti“. „Rekomenduoju Vyriausybei tokią programą turėti, šiam regionui skirti papildomai dėmesio. Aš taip pat pasižadu daugiau dėmesio skirti šiam regionui“, – teigė D.Grybauskaitė.
„Valstiečių laikraštis“ primena, kad speciali programa Pietryčių Lietuvai veikė praėjus pusantrų metų po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, kai Maskvoje kilo pučas, o Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose su džiaugsmu buvo keliamos raudonos vėliavos. Tada Vilnijos krašte veikė speciali valstybės komisija, gvildenusi Rytų Lietuvos problemas.
Nekuklios ambicijos
LLRA – vienintelė politinė jėga Seime, kritiškai nusiteikusi Ukrainos valdžios atžvilgiu ir neslepianti bičiulystės su Rusija. Pastaruoju metu V.Tomaševskis prabyla apie LLRA „valdų“ plėtrą visu šalies rytiniu pakraščiu nuo Latvijos iki Lenkijos sienų – Šalčininkų ir Vilniaus rajonų jau nebepakanka. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad LLRA valdomos savivaldybės negali pasigirti gera ekonomine ir socialine aplinka.
Dvidešimt metų Vilniaus krašto „vadas“ ponas V.Tomaševskis vietinius užburia neįtikėtinomis pasakomis pasakaitėmis. Viena paskutiniųjų – apie tai, kaip Vilnius taps Dievo Gailestingumo kulto miestu, o visame sostinės krašte blaškysis maldų ištroškę piligrimai. Tačiau realybė kitokia: sostinę supančiame ir Šalčininkų rajonuose nedarbo lygis viršija šalies vidurkį. Pagal pašalpų gavėjų skaičių Šalčininkai yra antri Lietuvoje, šiame mieste pastaraisiais metais mažėja investicijų.
Pasak politologų, Vyriausybei būtina daugiau dėmesio skirti ne tik Vilniaus kraštui, bet ir kitoms vietovėms, kuriose dominuoja kitakalbiai. Viena iš tokių – per 20 tūkst. gyventojų turintis Visagino miestas, kurio 72 proc. gyventojų sudaro rusai, baltarusai ir lenkai. Pastarųjų per dešimtmetį padaugėjo beveik vienu procentu, o rusų skaičius beveik nepasikeitė.
Ambasadoriaus užmojai
Visagino gyventojai nusivylę centrine šalies valdžia, kuri šį miestą metų metus laiko nežinioje. Dideles viltis sukėlę valdžios planai statyti modernią Visagino atominę elektrinę (AE), regis, bliūkšta, o tai didina buvusių ir esamų AE darbuotojų nepasitikėjimą vyriausybe. Auga ir visaginiečių nostalgija sovietiniams laikams, o kartu ir Rusijai. Tuo jau suskubo naudotis Kremliui pavaldūs politikai.
Štai Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas, prieš vykdamas į diplomatų susitikimą Maskvoje, užsuko į Visaginą, kur vietos valdžiai pažadėjo šviesų rytojų: kitąmet organizuoti čia Rusijos dienos šventę, įsteigti garbės konsulo postą šiame rusakalbiame Lietuvos mieste.
Pasak A.Udalcovo, Visagine norima steigti Rusijos Federacijos garbės konsulo postą arba „mūsų konsulato skyrių“. „Norime, kad čia kas nors būtų nuolat. Vyksiu į Maskvą, į ambasadorių pasitarimą. Jam pirmininkauja prezidentas V.Putinas, dalyvauja beveik visi ministrai, verslininkai ir bankininkai. Aš ten kalbėsiu. Trumpai tariant, pati svarbiausia tema – investicijų pritraukimas (į Visaginą)“, – savo užmojų neslėpė Rusijos ambasadorius, besistebintis Lietuvos kaltinimais Rusijai dėl karo Rytų Ukrainoje.
Kremliaus ramstis
„Valstiečių laikraštis“ primena, kad panašius aukso kalnus žadėjo ir saulę iš Maskvos vežė skandalingasis, Baltijos valstybes nuo žemės paviršiaus nušluoti trokštantis Rusijos Dūmos deputatas Vladimiras Žirinovskis, kuomet Krymo rusakalbius agitavo balsuoti referendume dėl prisijungimo prie Rusijos.
„Pinigų yra! Beprocentis kreditas – dovana! Dujos, visi energijos ištekliai. Jūs viską gausite neribotais kiekiais, pačiomis mažiausiomis kainomis, o jei reikės – nemokamai“, – plyšaudamas žadėjo užkietėjęs ultranacionalistas, kurio politinis tikslas – sujungti buvusias sovietų respublikas ir šalia jų esančias valstybes.
Lietuvos politologai jau neabejoja, kad jei kažkas panašaus į įvykius Ukrainoje įvyktų mūsų šalyje, LLRA būtų svarbiausias Kremliaus ramstis, padėsiantis Maskvos saulei nušvisti Vilniaus krašte bei Visagine. Kad neatsirastų lietuviškasis Krymas ir Luhanskas, Vyriausybei ir šalies Prezidentei būtina imtis konkrečių veiksmų, kad vietos kitakalbiai būtų integruoti į Lietuvos kultūrinį bei visuomeninį gyvenimą.
Vismantas Žuklevičius
