„Pirma, siūlomos dujų kainos lubos turėtų būti tokios, kad nepasikartotų rugpjūčio mėnesio dujų kainų šuoliai. Nustatant dujų kainų lubas taip pat būtina atsižvelgti į dujų kainas kitose tarptautinėse rinkose“, – ketvirtadienį Energetikos ministerijos išplatintame pranešime teigė Briuselyje vykstančiame neeiliniame ES energetikos ministrų Tarybos posėdyje dalyvaujantis D. Kreivys.
Pasak jo, viršutinė dujų kainų riba taip pat turėtų pradėti veikti automatiškai pasiekus nustatytą ribą ir nelaukiant papildomų EK ar kitų Bendrijos institucijų veiksmų ir sprendimų.
„Trečia, jos turėtų būti taikomos bent iki 2023-2024 metų šildymo sezono pabaigos“, – kalbėjo D. Kreivys.
Ministras akcentavo, jog galutinį sutarimą dėl dujų kainų lubų būtina pasiekti dar šiemet.
„Energijos išteklių kainos rinkose šiek tiek sumažėjo, tačiau tai – ne priežastis atsipalaiduoti. Turime turėti instrumentus, kurie mus apsaugotų nuo panašaus energijos kainų šoko ateityje, kokį patyrėme šių metų rugpjūčio mėnesį“, – teigė D. Kreivys.
EK šią savaitę pasiūlė nustatyti 275 eurų už megavatvalandę (MWh) viršutinę dujų kainų ribą artimiausio mėnesio sandoriams Nyderlandų TTF prekybos taške. Vis dėlto ji būtų aktyvuota tik tuo atveju, jei kito mėnesio dujų kaina šią ribą viršytų dvi savaites, o SGD referencinė kaina per dviejų savaičių laikotarpį 10 dienų viršytų 58 eurus.
Ekspertai pastebi, kad tokios viršutinės ribos aktyvavimas būtų mažai tikėtinas – netgi dujų kainų piko metu rugpjūčio pabaigoje 275 eurų riba buvo viršyta vos kelias dienas iš eilės.
Nyderlandų dujų biržoje TTF, kuri laikoma pagrindine dujų kainas Europoje formuojančia birža, gruodžio ateities sandorių kaina ketvirtadienio pavakarę buvo 125 eurai už megavatvalandę (MWh). Tuo metu rugpjūčio pabaigoje vieno mėnesio ateities sandorių kaina viršijo 300 eurų.
Kitas neeilinis už energetiką atsakingų ES ministrų susitikimas numatomas gruodžio 13 dieną – jo metu ministrai sieks susitarti dėl viršutinės dujų kainų ribos, taip pat spalį Komisijos pateiktų pasiūlymų, apimančių solidarumo stiprinimą, bendrų dujų pirkimo koordinavimą, keitimąsi dujomis tarpvalstybiniu mastu bei atsinaujinančių energijos išteklių plėtros spartinimą.