Lietuvos jūrų muziejaus baseine plaukiojantys ruoniai – arba gimę muziejuje, arba čia pateko sužaloti ir buvo išgydyti. Tad galima sakyti, kad čia atsidūrę Baltijos pilkieji ruoniai – laimingieji. Mat jų populiacija, pasak mokslininkų, sparčiai nyksta.
„2014 metais Baltijos jūroje plaukiojo apie 35 tūkst. ruonių, 2016 metais jų buvo priskaičiuota jau tik 30 tūkst. Kodėl sumažėjo 5 tūkst., sunku pasakyti, galbūt čia yra mūsų padaryta paklaidėlė“, - sako sk. vedėjas Arūnas Grušas.
Tačiau faktai rodo ką kita: mūsų pakrantėse randamų negyvų ruonių skaičiai muša rekordus.
Pasitarti į Lietuvos jūrų muziejų sukviesti visi – ir ruonius saugantys, ir nuo jų kenčiantys. Tarptautinės organizacijos vadovas sako, kad panaši problema stebima ir Lenkijos pajūryje, esą ten kaltieji lyg ir rasti.
„Neoficialiai lenkų žvejai patvirtino, kad ruonių žūtys gegužės pabaigoje–birželio pradžioje buvo kerštas už ruonių suėdamą lašišą ir taip sugadinamą laimikį. Bet tyrimai rodo, kad ruonių, kaip plėšrūnų, naikinimas visoje sistemoje nieko gero neduoda ir žuvų populiacijos nedidina“, - aiškina vadovas Reinhardas Grableris.
Tuo tarpu lietuviai žvejai jau sakosi pavargę nuo kaltinimų. Jokių įrodymų nėra, tačiau kaskart radus nušautą, nudurtą ar nupjauta galva ruonį, žvilgsniai krypsta į priekrantės žvejus.
„Tikrai mes jų nei žudom, nei stengiamės mes to daryti. Čia yra tą dalyką turėtų spręsti valstybiniu mastu. Atbaidymo tas priemones, viską. Yra tik konstatuojami faktai. Kad, va, rasta tiek tiek tų ruonių, tas, tas, galimai žvejai prisideda prie to viso žudymo“, - sako priekrantės žvejys Taurūnas Areškevičius. Žvejai mokslininkų skaičiais netiki: sako, plika akimi matyti, kad ruonių ne mažėja, o daugėja.
„Ruonių, palyginus su 2008 m., 10 metų paėmus, yra padaugėję kokių 20 kartų mažiausiai, nes anksčiau vieną kitą pamatydavai, o dabar suskaičiavau 22 ruonius vienu metu iškilusius į paviršių prie tinklų, o apačioj dar tiek pat, gal dar daugiau“, - tikina žvejys T.Areškevičius.
Tiesa, už ruonių sudraskytus tinklus, suėstą žuvį ar sugadintą kitą įrangą žvejai gauna išmokas.
„Kompensacijos žvejams yra, jiems yra kompensuojama iš Europos žuvininkystės fondo už ruonių padaromą žalą tinklams, jų verslui. Yra tokios kompensacijos, tai žvejai privalo savo žvejybos žurnaluose žymėti, jeigu jisai matė ruonį, kiek matė, kurioj vietoj pažymėti ir kokią maždaug jam apdarė žalą“, sako Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Aidas Adomaitis.
Kasmet pasigirsta kalbų, kad gal ruonius reikėtų leisti oficialiai medžioti, kaip yra kitose šalyse.
Žvejai sako, kad jei jau taip rūpinamasi ruoniais, tai valstybiniu lygiu turėtų būti pasirūpinta ir tuo, kad šie gyvūnai nepatektų į tinklus – yra prietaisai, skleidžiantys ultragarsą ir baidantys ruonius nuo žvejų tinklų.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
