Klaipėdos miesto taryba ketvirtadienį nusprendė prašyti Nacionalinės žemės tarnybos perduoti Klaipėdos savivaldybei valstybinės žemės sklypus valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise.
Keturių sklypų prašoma viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui, kuriuose būtų parkai ir želdynai, dviejų – gyvenamiesiems namams statyti ir eksploatuoti. Dėl pastarųjų dviejų ir kilo daugiausia aistrų.
Sklypuose Laukininkų g. 32A ir Markučių g. 4 ateityje numatoma statyti grupinius gyvenimo namus jaunuoliams, turintiems psichinę negalią, kurie užaugę išeina iš vaikų globos namų.
Grupiniuose gyvenimo namuose teikiama trumpalaikė ar ilgalaikė socialinė globa, kurioje bendruomenėje atskirose patalpose namų aplinkoje gyvena iki 10 nesavarankiškų ar iš dalies savarankiškų asmenų.
Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė politikams aiškino, kad šiuos suformuotus du sklypus numatoma naudoti socialinių paslaugų reikmėms pagal gruodžio 19 d. miesto Tarybos patvirtintą socialinių paslaugų planą.
„Buvo peržiūrėta nemažai sklypų, parinkti tie, kuriuose yra galimybė statyti tam tikros paskirties daugiabučius“, – sakė R. Gružienė.
Pasak jos, sklypų tinkamumą vertino ir Savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento, Socialinių reikalų skyriaus vadovai. R. Gružienė patikino, kad kol kas sklypai tik rezervuojami, kad nebūtų parduodami aukcione.
Labiau nori želdinių
Dėl šio klausimo dar prieš prasidedant posėdžiui pasisakė klaipėdietis Anatolijus Savinas, tikinęs, kad aplinkinių namų gyventojai prieštarauja planuojamoms statyboms Laukininkų g. 32A, nes esą bus sunaikinti želdiniai.
„Čia yra parkas, labai gražiai atrodo. Visą šį grožį iškirsti ir pastatyti gyvenamą namą. Mes, Laukininkų gatvės ir aplinkinių rajonų gyventojai, esame prieš tai, kad čia būtų statomas koks nors pastatas, automobilių stovėjimo aikštelė ar kažkas kitas“, – aiškino A. Savinas.
Pasak jo, netoliese yra dvi mokyklose, iš jų esą dažnai per pertraukas vaikai ateina į tą skverą, o dabar norima iškirsti ten esančius želdinius. Jis prašė politikų nepritarti tokio objekto statyboms.
Su „valstiečiais“ į Tarybą išrinkta Ligita Girskienė teigė, kad yra surinkta daugiau nei 600 parašų iš aplinkinių namų gyventojų, kurie prieštarauja, kad ten atsirastų gyvenamasis namas. Ji siūlė atidėti sprendimą ir dėl minėtų dviejų sklypų spręsti atskirai nuo kitos paskirties keturių sklypų.
Numatyta detaliajame plane
Nina Puteikienė domėjosi, kiek miestui tokie statiniai galėtų kainuoti ir kokios yra alternatyvos.
„Ar buvo ieškota atsilaisvinusių patalpų, kurios galbūt būtų tinkamos, pavyzdžiui, „Ryto“ globos namai“. O gal pirkti būtų pigiau? Kaip bus formuojamas gyvenimas tų žmonių, kurie turi psichikos negalią?“ – klausė Tarybos narė.
Ji siūlė pagalvoti apie tai, kad dabar slype esantys medžiai saugo gyventojus nuo šalia esančio prekybos centro ir į jį vykstančių automobilių triukšmo, taršos. Be to, esą Laukininkų g. sklypas yra kampinis, todėl užstatymas pablogintų eismo dalyvių matomumą, taip pat reikėtų iškelti ir inžinerinius tinklus.
Replikuodamas kolegoms konservatorius Kazys Bagdonas įvardijo juos beširdžiais.
„Ar įsigilinote, kas per namai, kas ten gyvens? Ten gyvens su ypač didele negalia vaikai našlaičiai. Kur jiems dėtis? Tokių dalykų klausiate, atrodo, kad po langais atsikrausys, gyvens gatvėje. Žinoma, viskas turi būti apsvarstyta su visuomene, išdiskutuota, bet tikrai negražu iš jūsų pusės, kad taip kalbate“, – rėžė K. Bagdonas.
Judita Simonavičiūtė atkreipė dėmesį į tai, kad gyventojai galėjo anksčiau pradėti apie tai kalbėti, nes detaliajame plane yra numatyta, kad ten galima gyvenamoji statyba.
„Aiškiai pasakyta, kad galima, klausimas tik kas ten bus. Strateginiame veiklos plane kol kas nėra numatyta, kad mes ten statysime. Šiame etape siūloma perimti Savivaldybei sklypus, o kai ateis į strateginį planą vienoks ar kitoks objektas, tada vertinsime. Šiandien miestas beveik visas yra suplanuotas. Jeigu norima keisti paskirtį, tada gyventojai turi inicijuoti detaliojo plano keitimą, o ne sakyti, kad nori to ar ano“, – komentavo politikė.
Liberalė Alina Velykienė priminė, kad viešosios paslaugos turi būti prieinamos.
„Man labai gaila, kad gyventojai pradeda sniego gniūžtės rutuliojimą, kad vienokie ar kitokie vaikai yra ne mūsų draugai, ne visuomenės dalis. Miestas neturi plėstis, nes paskui sprendžiame transporto srautus. Teritorija miestui yra brangi ir turime perlipti per savo įsitikinimus, kad ne visada yra teisinga gyventojų atžvilgiu, kurie įsivaizduoja, kad jie geriausiai planuoja teritorijas. Miesto teritorija turėtų būti vystoma ir socialinės paslaugos turėtų būti prieinamos visiems“, – išsakė poziciją A. Velykienė.
Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis patikino, kad kol kas sprendimas yra tik dėl sklypų perėmimo. „Apie globos namus sprendimų dar nėra, kol kas kalba yra tik apie sklypų paskirtį", – sakė jis.
Taryba kreipimuisi į Nacionalinę žemės tarnybą pritarė.
