Kokia stipri gali būti aplinkos įtaka, parodo Niujorko pavyzdys. Situacija didmiestyje, kuris anksčiau garsėjo nusikalstamumu, maždaug prieš porą dešimtmečių pasikeitė iš esmės. Paklusdama mokslininkų rekomendacijoms, miesto valdžia sutelkė dėmesį į aplinką: iškuopė šiukšles, pašalino bešeimininkius pastatus išdaužytais langais. Niujorko pamokanti patirtis labai praverstų Lietuvai.
Rinko geriausiai tvarkomą
Šiemet pirmą kartą buvo surengta geriausiai tvarkomų Lietuvos vaikų švietimo įstaigų teritorijų konkursinė apžiūra (dalyvavimas buvo savanoriškas). Pradžioje aplinką vertino savivaldybės. Vėliau vertinimo komisija, aplankiusi 66 pateiktus objektus, savo ruožtu atrinko geriausius: kiekviename regione – po vieną ikimokyklinio ugdymo įstaigą ir po vieną bendrojo lavinimo mokyklą.
Šią savaitę dešimt ikimokyklinių įstaigų ir dešimt mokyklų pasipuošė atminimo lentomis, skelbiančiomis, kad jų teritorijos yra geriausiai tvarkomos Lietuvoje.
Konkursą rengė ir aplinką vertino Aplinkos ir Švietimo ir mokslo ministerijų, Lietuvai pagražinti draugijos, Lietuvai pagražinti Vilniaus draugijos, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai.
Pavyzdys ne tik vaikams
Specialistai tvirtina, kad estetiška aplinka auklėja, skatina pasitempti. Švietimo įstaigos tarnauja ir vietos bendruomenei: tai žaliosios salos, dažnai skatinančios pasitvarkyti ir kitus bendruomenės narius, o mažesniuose miesteliuose, kaimuose – tai ir traukos, kultūros židiniai.
Skirtingų švietimo įstaigų sąlygos labai nevienodos. Tarpukariu įsteigtų mokyklų teritorijos itin didelės, projektuotos su sodais ir daržais (kai kurios mokyklos šią tradiciją išsaugojo, ir specialistai tai laiko sveikintinu dalyku). Naujųjų mokyklų plotai gerokai mažesni, aiškaus plano ir lengviau sutvarkomi, funkcionalūs. Vaikų darželiai paveldėjo sovietmečio laikų pavėsines, šiandienos reikalavimų nebeatitinkančius lauko žaidimų aikštelių įrenginius.
Daugelyje mokyklų sodinami parkai – abiturientų atminimo medžiai, o Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijoje kuriamas skulptūrų parkas. Vilniaus rajono Egliškių vidurinėje mokykloje mokslo metai pradedami, kitos svarbios progos pažymimos prie savotiško mini Lurdo – iš akmenų sukrauto altorėlio lauke. Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazija gali didžiuotis etnografiniu autentišku pastatu, atgabentu iš Dieveniškių. Restauruotoje pirkioje įrengtas muziejus, vyksta renginiai. Tai tik keli praktinio aplinkos sutvarkymo fragmentai. Gerųjų pavyzdžių kur kas daugiau negu išdalyta atminimo lentų.
Praverčia profesionalo patarimas
Kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininkė Vaiva Deveikienė, girdama švietimo įstaigų vadovų pastangas, drauge norėtų juos paskatinti ieškoti savivaldybių ir bendruomenės finansinės paramos tam, kad būtų galima kreiptis į profesionalus, naujai peržiūrėti ir šiuolaikiniams poreikiams pritaikyti teritoriją, padaryti ją funkcionalesnę. Specialistas galbūt rekomenduotų atsisakyti gėlyno prie automobilių stovėjimo aikštelės, kurioje nors erdvėje pasiūlytų įrengti, tarkime, lauko šachmatų aikštelę, o šlaite – amfiteatrą, kuriame stebėti įvairių renginių mielai rinktųsi vaikai, ir pan.
Vienas tų retų pavyzdžių, kai švietimo įstaigos administracija ieško profesionalų patarimo, yra Vilniaus lopšelis-darželis „Lazdynėlis“, primenantis žaliuojantį sodą. Jo vedėja Elena Markevičienė įsitikinusi, kad didžiausias ugdymo įstaigos turtas yra dori ir darbštūs žmonės. Jie turi magiškos galios spinduliuoti gėrį, grožį. Aplinkos tvarkymas – visos komandos reikalas. Augalai čia sodinami ne vien estetiniam pasigėrėjimui, bet ir tam, kad vaikai išmoktų jais pasirūpinti. Lopšelis-darželis bendrauja su profesionalia gėlininke Ana, apželdintoju Romu. Šiltuoju metų laiku čia žydi gėlės, vaisius mezga obelys (visą rudenį vaikai gėrė jų vaisių kompotą), auga įvairiausi žemaūgiai vaismedžiai ir dekoratyviniai augalai, o prie kiekvieno užrašytas jų vardas. „Tegul vaikai mokosi jų pavadinimus, tegul žino, kad ne tik vaikas, bet ir medis gali būti mažas“, – kalba E.Markevičienė, itin didelės reikšmės teikianti vaiko ugdymui per gamtos pažinimą.
Kitąmet – kitas kraštovaizdžio objektas
Pasak Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės Giedrės Godienės, ką tik pasibaigęs švietimo įstaigų konkursas yra didelių planų siekiant puoselėti kraštovaizdį dalis. Daugelis jau įprato prie gražiai tvarkomų sodybų konkursų. Kraštovaizdžio dalis yra ir visuomeninės erdvės. Šįkart norėta sutelkti dėmesį į vaikų švietimo įstaigų teritorijas, parodyti, kad jos turi būti naudojamos pagal vaikų ir pedagogų poreikius bei kraštovaizdžio pobūdį, džiuginti sutvarkytais želdiniais, poilsio zonomis, statiniais, sporto aikštynais, išsiskirti savitais kraštovaizdžio tvarkymo sprendimais. Kitais metais veikiausiai bus pasirinktas kitas kraštovaizdžio elementas, taip siekiant po truputį aprėpti visą visumą.
Rūpintis kraštovaizdžiu? Šiandien tai dar daug kam skamba keistai, nors Europoje tuo susirūpinta lygiai prieš dešimt metų, pasirašius Europos kraštovaizdžio konvenciją.
Senajame žemyne natūralių kraštovaizdžių išlikę mažai, ir dėl žmogaus veiklos jie nuolat kinta. Tas pats vyksta ir Lietuvoje. Kraštovaizdžio nepuošia vaizdingus peizažus užstojantys bešeimininkiai pastatai, pakelių reklaminiai skydai, piktžolėmis ir menkaverčiais krūmokšniais apžėlę nedirbami Rytų Lietuvos laukai. „Apie šalį sprendžiama pagal audiovizualinį vaizdą. Kur gražu, tvarkinga, ir diena prasideda kitaip“, – pastebi Vidmantas Bezaras, Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius, apgailestaudamas, kad Lietuvos gyvenvietės kol kas nelabai turi kuo pasigirti.
Geriausiai tvarkomos vaikų švietimo įstaigos Lietuvoje
• Vilniaus regione – Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazija ir Vilniaus lopšelis-darželis „Lazdynėlis";
• Kauno regione – Kauno Panemunės pradinė mokykla ir Raseinių lopšelis-darželis „Liepaitė";
• Klaipėdos regione – Klaipėdos r. Judrėnų Stepono Dariaus pagrindinė mokykla ir Šilutės lopšelis-darželis „Pušelė";
• Marijampolės regione – Vilkaviškio r. Pajevonio vidurinė mokykla ir Vilkaviškio lopšelis-darželis „Eglutė";
• Panevėžio regione – Biržų r. Germaniškio pagrindinė mokykla ir Biržų lopšelis-darželis „Ąžuoliukas";
• Šiaulių regione – Pakruojo r. Triškonių pagrindinė mokykla ir Naujosios Akmenės mokykla-darželis „Buratinas";
• Telšių regione –Mažeikių r. Ukrinų pagrindinė mokykla ir Mažeikių lopšelis-darželis „Bitutė";
• Utenos regione – Utenos Adolfo Šapokos gimnazija ir Utenos mokykla-vaikų darželis „Gandrelis";
• Tauragės regione – Šilalės r. Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazija ir Jurbarko „Ąžuoliuko“ darželis-mokykla;
• Alytaus regione – Alytaus šv. Benedikto gimnazija ir Alytaus lopšelis-darželis „Boružėlė“.
Irma Dubovičienė
