Krašto apsaugos sistemoje 2009 metais ketinama atsisakyti 422 darbo vietų - bus atsisakoma laisvų etatų, tačiau kai kurie žmonės bus atleisti arba su jais nebus pratęsiamos sutartys.
Krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės atstovė spaudai Danguolė Bičkauskienė BNS sakė, jog rengiant biudžetą profesinės karo tarnybos karių skaičius lyginant su planuotu 2009 metams buvo sumažintas 226, o valstybės tarnautojų ir dirbančių pagal darbo sutartis pareigybių skaičius sumažintas 196.
Pasak D.Bičkauskienės, etatų skaičius profesinėje karo tarnyboje bus mažinamas atsisakant karių, kurie pagal savo amžių turi būti išleidžiami į atsargą, o su kai kuriais kariais nepratęsiant besibaigiančių darbo sutarčių.
„Mažinant civilių darbuotojų skaičių - valstybės tarnautojų ir dirbančių pagal darbo sutartis, visų pirma yra atsisakoma tų pareigybių, kurios yra neužpildytos, tačiau dalį darbuotojų reikia atleisti. Šiuo metu jau numatyta atleisti apie 77 darbuotojus, daliai jų jau įteikti įspėjimo lapeliai“, - kalbėjo KAM atstovė.
Jos teigimu, didesnės dalies civilių darbuotojų atleidimas yra susijęs su tuo, kad siekiant efektyvumo atsisakoma kai kurių funkcijų vykdymo, t.y. atleidžiami valytojai arba ūkio dalies darbuotojai. Valymo, pastatų eksploatacijos ir apsaugos paslaugas ketinama pirkti.
Ministrės atstovė taip pat pažymėjo, kad vykdant valdymo reformą personalo skaičių valdymo ir palaikymo (aprūpinimo ir aptarnavimo) srityse dar planuojama mažinti. Pasak jos, kol kas valstybės tarnautojai neatleidžiami, tačiau jei valdymo išlaidos dar bus mažinamos, tai gali tekti daryti.
Mažėjant gynybos biudžetui, KAM 2009-ųjų metų asignavimai išlaidoms, palyginti su 2008 metais, mažėja 89,6 mln. litų, iš jų, be kita ko, 6 proc. mažėja asignavimai personalui išlaikyti, ir 16,7 proc. - asignavimai eksploatacinėms išlaidoms.
2009-aisiais metais KAM skiriama 168,7 mln. litų mažiau nei buvo planuota anksčiau ir 114,7 mln. litų mažiau, palyginti su 2008 metų asignavimais. Gynybos biudžetą sudarys 1,163 mlrd. litų, arba 1,01 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
NATO valstybių gynybos išlaidos sudaro vidutiniškai 2 proc. BVP. Lietuvoje toks gynybos finansavimo lygis niekuomet nebuvo pasiektas , tačiau didėjant vidaus produktui, absoliutus gynybos biudžeto dydis augo.
2007 metais Lietuva, kurios gynybos išlaidos tuo metu sudarė 1,18 proc. BVP, pagal išlaidas gynybai tarp 26 NATO valstybių (neskaitant Islandijos, kuri neturi kariuomenės) buvo 22-oji. Tais pačiais metais Lietuvos kaimynės Latvijos išlaidos gynybai sudarė 1,61 proc. BVP, o Estijos -1,62 proc.
Nuo 2005 metų Lietuvos gynybai skirta procentinė BVP dalis nuolat mažėjo. 2005 metais Lietuvos gynybos išlaidos sudarė 1,23 proc. BVP, 2006 ir 2007 metais - 1,18 proc., 2008 metais - 1,12 proc.
