Dauguma jų yra Jungtinių Amerikos Valstijų ir Britanijos veteranai, kovoję Afganistano ir Irako karuose, kur jie bet kada galėjo tikėtis oro pajėgų apsaugos ir kitos svarbios pagalbos. Ukrainos ginkluotosios pajėgos nėra taip gerai aprūpintos, taigi jos kariai ir kovotojai iš užsienio turi kautis su daug daugiau ginkluotės turinčia Rusijos kariuomene neturėdami esminių dalykų, pavyzdžiui, pastovaus maitinimo ir net kai kurių šiuolaikinio karo įrankių, kurie padėtų išlyginti dviejų pusių pajėgumus.
„Čia daug intensyviau nei tai, ką mačiau Afganistane, – sakė buvęs JAV kariuomenės desantininkas Brianas, saugumo sumetimais nenorėjęs atskleisti savo pavardės. – Čia vyksta tikra kova.“
Kaip teigia savanoriai, ši realybė atbaidė šimtus vyrų, kurie atvyko į Ukrainą kovoti, kaip tuo metu jiems atrodė, teisingame, bet netolygiame kare. Iš tų, kurie liko, nemaža dalis dabar tiesiogiai bendradarbiauja su Ukrainos kariuomene, kuri tyliai ir efektyviai naudoja šiuos savanorius priešakinių pajėgumų spragoms užpildyti, ypač beviltiškam medikų trūkumui sumažinti.
Kai kurie būsimi kovotojai vis dar klajoja po šalį. Tiesa, jų tikslai yra kitokie. Kaip pasakoja kovotojai, kai kurie jų bando sutelkti auditorijas socialiniuose tinkluose, kiti siekia pirmą kartą išbandyti savo jėgas mūšyje arba, kai kuriais atvejais, rasti bendraminčių, palaikančių kraštutinės dešinės idėjas. Tačiau dauguma profesionalių užsienio kovotojų užsitarnavo ne tik Ukrainiečių kovotojų bet ir šios valstybės lyderių pagarbą.
Ukrainos prezidento V. Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovyčius ypač dėkojo tiems, kurie kovojo viename sunkiausių karo mūšių Severodonecke. Jo teigimu, šių savanorių motyvacija, profesionalumas ir pasirengimas kovoti miestuose padėjo taip ilgai atlaikyti rusų karių antplūdį. „Jie buvo tai, ko mums reikėjo“, – sakė patarėjas.
Žuvusių užsienio kovotojų skaičiai nublanksta, palyginus su Ukrainos praradimais, tačiau rizika, su kuria susiduria kovotojai iš užsienio, pastarosiomis savaitėmis gerokai padidėjo. Birželio 9 d. Rusija mirties bausme nuteisė tris įkalintus užsieniečius, taip pat pasirodė pranešimų, kad mažiausiai keturi amerikiečiai jau yra žuvę kovos lauke. JAV Valstybės departamentas birželio 22 d. patvirtino, kad gegužę, užlipęs ant minos, žuvo 52-ejų JAV kariuomenės veteranas Stephenas Zabielskis.
Šis profesionalumas, apie kurį kalbėjo O. Arestovyčius, atsirado iš pirminio chaoso, kilusio, kai į šalį atvyko daugybė savanorių. Kai kurie buvo daug patirties turintys veteranai, kiti – kovotais tapti trokštantys vyrai, atvykę su karine įranga pripildytomis kuprinėmis, tačiau be jokios patirties fronto linijose. Jie atsiliepė į V. Zelenskio pirmosiomis karo dienomis paskelbtą pagalbos prašymą, kai dauguma pasaulio lyderių ir analitikų manė, kad rusai greitai įveiks daug silpnesnę Ukrainos kariuomenę.
Vos po kelių dienų į Lenkiją atvyko daugybė savanorių, kurie patraukė link sienos su Ukraina. Vos po kelių savaičių Ukrainos vakaruose esantis Lvivo miestas buvo pilnas traukiniais ar autobusais čia atvykusių amerikiečių ir kitų užsieniečių, ieškančių, kaip būtų galima patekti į fronto linijas.
Kadangi nebuvo jokios struktūros nustatyti, kurie vyrai gali kovoti, ir kaip atvykusiems kovotojams rasti laisvas pozicijas, savanoriai buvo priversti klajoti po Lvivą, kol rasdavo žmogų, galintį nukreipti juos į kariuomenės biurus. Kiti, susierzinę ir nusivylę, nusprendė grįžti namo.
„Tai buvo bandymas surasti paramą tikslui, kuris vasario pabaigoje atrodė labai sunkiai pasiekiamas, – apie V. Zelenskio pagalbos šauksmą sakė Oslo universiteto Ekstremizmo tyrimų centro mokslininkas Kacperas Rekawekas. – Jis atsklido iš prezidento rato, todėl nemanau, kad visi biurokratijos elementai – kariuomenė, civiliai ir kiti – iš karto suprato, ką reikia daryti.“
Praėjus keturiems mėnesiams nuo karo pradžios, vis dar mažai kas žinoma apie kovotojus iš užsienio. O. Arestovyčius skaičiuoja, kad kovose dalyvavo apie 1 000 savanorių iš kitų valstybių. Tačiau kadangi nėra jokio centralizuoto savanorių apskaitos taško, niekas negali pasakyti tikslių skaičių. Svarbu paminėti ir tai, kad dar šimtai ar net tūkstančiai užsieniečių atvyko į Ukrainą padėti ne tik kovos lauke.
JAV prezidentas Joe Bidenas bandė atkalbėti amerikiečius nuo keliavimo į Ukrainą. Šią savo poziciją jis neseniai pakartojo darkart, pasirodžius pranešimams, kad du dingę amerikiečių veteranai šiuo metu yra įkalinti Rusijoje.
Pati žymiausia kovos grupė, sudaryta iš užsieniečių, yra Tarptautinis Ukrainos gynybos legionas, kurį, paraginta V. Zelenskio, įkūrė Ukrainos vyriausybė.
Legionas neišduoda savo narių skaičiaus, tačiau jo atstovas spaudai Damienas Magrou sakė, kad jo gretose daugiausiai yra kovotojų iš JAV ir Didžiosios Britanijos. Visi į legioną priimti kariai pasirašo kontraktus su Ukrainos kariuomene, tarnauja daliniuose, kuriuose užsienio puskarininkiai atsako Ukrainos karininkams ir gauna tokį patį atlyginimą kaip ir Ukrainos kariai.
Socialiniuose tinkluose neseniai išplatintame vaizdo įraše matyti, kaip šio legiono kariai kovoja miesto mūšiuose. Redaguotame ir, kaip teigiama, Severodonecke užfiksuotame įraše užfiksuota puikiai pasirengusių ir įranga aprūpintų karių grupė, judanti pro sugriautus pastatus ir šaudanti į rusų karius. Ši Holivudo filmus primenanti medžiaga aiškiai parodo šio legiono ir daugumos jo personalo sugebėjimus: tai yra patyrę ir profesionalūs kariai, dabar dalyvaujantys net ir pačiuose žiauriausiuose mūšiuose.
Tarptautinio legiono kruopščiai parengtas turinys socialiniams tinklams ir žiniasklaidai siekia skatinti užsienio visuomenių paramą Ukrainos karo pastangoms ir įtikinti, kad Ukrainai kuo skubiau reikia pažangesnių ginklų.
D. Magrou pasakojo, kad kitaip negu pradžioje, dabar į legioną yra priimami tik karinės patirties turintys ir asmens bei psichikos patikrinimus praėję kovotojai, nepalaikantys jokių ekstremistinių pažiūrų.
Tačiau, kaip pasakojo atstovas, kai kurie legiono atmesti kariai prisijungė prie kitų užsieniečių dalinių arba, nuvykę į fronto linijas, suburia savo kovines grupes.
„Savanorių grupės gali būti bet kokios – nuo 15-os vaikinų su trimis šautuvais“, iki didelių ir organizuotų grupių, pasakojo D. Magrou – iš Prancūzijos ir Norvegijos kilęs verslo teisininkas, prieš karą gyvenęs ir dirbęs Ukrainoje.
Tačiau atskirti ekstremistus nuo daugybės kovotojų, kurie tiesiog nori padėti Ukrainai, nėra taip paprasta. Du fronte tarnaujantys kariai, kurie nenorėjo atskleisti savo vardų, pasakojo vienoje saugioje vietoje sutikę amerikiečių ir skandinavų baltųjų viršenybės grupės „Arijų brolija“ narius, kurie bandė savo jėgomis nuvykti į mūšio lauką. Kai kurie jų, pasak vyrų, turėjo kalėjimo tatuiruotes.
Tačiau su problemomis susidūrė ir pats legionas. Savo „Facebook“ paskyroje, kurioje jie dalinasi žuvusių karių nuotraukomis, jie pasidalino prancūzo, Wilfiredo Bleriot, nuotrauka, kurioje jis yra įsisegęs „Misanthropic Division“ – kraštutinės dešinės grupės, palaikančios baltųjų viršenybės idėjas – ženkliuką. Kitoje nuotraukoje, kuria socialiniame tinkle „Telegram“ pasidalino „Misanthropic Division“, šis karys dėvi jų marškinėlius.
D. Magrou sakė, kad jis kalbėjo su W. Bleriot motina ir legiono bendražygiais. Jų teigimu, kai kurie W. Bleriot draugai yra „Misanthropic Division“ nariai, tačiau jis pats nieko nežinojo apie šios grupės platinamas rasistines idėjas.
Priežastys, kodėl kariai pasiryžta paaukoti savo gyvybes dėl svetimos šalies, yra įvairios.
Brianas, Afganistane kovojęs veteranas iš JAV, sakė, kad čia jis atvyko, nes prieš daugelį metų jis padėjo apmokyti ukrainiečius, kaip būtų galima sustabdyti Rusijos remiamų separatistų pajėgų veržimąsi. Dauguma jo draugų ukrainiečių, su kuriais jis susipažino šių apmokymų metu, žuvo tuo metu vykusiuose mūšiuose. Jūrų pėstininko sūnus Brianas sakė pasiliksiantis Ukrainoje, nepaisant to, kad jo žmona neseniai sužinojo, jog laukiasi, nes vyras suprato, kad jam dar šiek tiek trūksta karinės patirties, ir todėl, kad jis tiki, jog šiame nesąžiningame kare jis padeda silpnesniajai pusei.
Tačiau vietoj aktyvių kovų, kurių tikėjosi dauguma savanorių, Briano dalinys, kuriam vadovauja danas, ir kuris bendradarbiauja su Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgomis, daugiausia savo pajėgumų skiria kasdienėms, tačiau būtinoms užduotims. Pavyzdžiui, jie padeda kovoti su Ukrainos pajėgose vis dar gyvuojančiomis sovietinėmis doktrinomis, kurios stabdo informacijos srautus tarp dalinių ir apriboja žemesnio rango karininkų galias.
Kai kurie amerikiečiai ir britai, vis dar kovojantys su nepopuliarių karų Irake ir Afganistane psichologiniais padariniais, ir net niekada nekovoję vyrai negalėjo atsispirti raginimams prisijungti prie kovos, kurio tikslas, jų manymu, yra aiškus ir kilnus.
Britas Metthew Robinsonas, anksčiau tarnavęs su JAV pajėgomis Irake, sakė, kad jo kova Ukrainoje jam yra tarytum „atpirkimas“ už tai, kad jis dalyvavo kare, kuris, jo nuomone, buvo neteisingas.
Dabar M. Robinsonas padeda ruoštis Ukrainos gynybos pajėgoms visoje šalyje, įskaitant ir prie rytuose esančio fronto, kur vyksta pačios intensyviausios kovos. Čia Ukrainos kariuomenė turi atlaikyti beveik nuolatines artilerijos atakas.
„Jeigu nesi kovojęs Antrajame pasauliniame kare, ar tikrai esi tai patyręs?“ – klausė britas.
