„Tas laikotarpis, kuriame gyvename, yra didelio istorinio tektoninio lūžio metas, kuris apspręs mūsų visų – Taivano, Lietuvos, JAV – gyvenimą dešimtmečiams į priekį, todėl mūsų, demokratų, pareiga išnaudoti tą situaciją, kad ateities pasaulis būtų geresnis. Mes kalbame apie demokratijų ir autokratijų kovą ir mes puikiai žinome, kurioje pusėje istorijos esame. Turime padaryti viską, kad demokratijos laimėtų“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją Seime sakė L. L. Andrikienė.
Ukrainos Aukščiausiosios Rados Užsienio politikos ir tarpparlamentinio bendradarbiavimo komiteto pirmininkas Oleksandras Merežka dėkojo Lietuvai už pagalbą ir teigė, kad Ukrainai laimėti Rusijos pradėtą karą reikia dviejų dalykų: solidarumo ir stiprybės.
„Esminė mus jungianti vertybė yra laisvė. Mes Ukrainoje dabar kaunamės už savo laivę, nes norime išlikti laisvi, norime būtų Europos bendruomenės, šeimos dalimi. Mes kaunamės dėl savo išlikimo ir norint laimėti mums reikia jūsų paramos, jūsų solidarumo“, – kalbėjo O. Merežka.
Lietuvos ir Jungtinės Amerikos Valstijų diplomatinių santykių šimtmetį paminėti surengtoje Šimtmečio konferencijoje dalyvaujanti Taivano atstovė Hsiao Bi-khim teigė, kad Ukrainos žmonės savo drąsa ir ryžtu įkvėpė taivaniečius ginti savo laisvę ir demokratiją.
„Jų neįtikėtinas ryžtas sustiprino mūsų valią ginti demokratiją, kai mes stovime fronto linijoje gindami ne tik savo, bet ir viso regiono laisvę“, – tvirtino Taivano atstovė JAV.
Čekijos Senato Tarptautinių santykių, gynybos ir saugumo komiteto pirmininkas Pavelas Fischeris pabrėžė, kad besitęsianti Rusijos agresija prieš Ukrainą ateinančioms kartoms apspręs, ar Europa gyvens taikoje, bet grėsmė taikai kyla ne tik Europoje, bet ir Indijos bei Ramiojo vandenynų regione.
„Indijos ir Ramiojo vandenynų regionas labai svarbus, čia ne tik laisva prekyba yra pavojuje, todėl mes džiaugiamės matydami laisvę puoselėjančio Taivano atstovus, su kuriais galime tartis dėl demokratijos saugumo pasaulyje. Ir aš noriu padėkoti Lietuvai už lyderystę, nes mums reikia susitikti, pasikeisti nuomonėmis, kad suprastume, kokio masto grėsmė yra iškilusi“, – kalbėjo P. Fischeris.
Ketvirtadienį Lietuvos Seime surengta Šimtmečio konferencija paminėti Lietuvos ir JAV diplomatinių santykių šimtmečiui.
Pasak organizatorių, šios konferencijos tikslas – gilinti draugiškus Lietuvos bei kitų regiono valstybių santykius su JAV ir „toliau kovoti už taiką ir demokratines vertybes visame pasaulyje, priešinantis autokratiniams režimams“.
„Mūsų organizuojamoje konferencijoje dalyvauja ne tik mūsų kaimynai baltarusiai, ukrainiečiai, bet ir britai, prancūzai, amerikiečiai, kanadiečiai, taivaniečiai“, – sakė šio tarptautinio renginio iniciatorius, Seimo narys Žygimantas Pavilionis.
„Tai, kad Šimtmečio konferencijoje kartu su JAV kalbame ne tik apie dvišalius santykius ir mūsų regioną, bet ir laisvę pasaulyje, dar kartą įrodo, jog mūsų užsienio politika jau kurį laiką brėžia gaires visame pasaulyje, o pagrindinės laisvo pasaulio sostinės mus laiko vienais patikimiausių partnerių Europoje“, – tvirtino parlamentaras.
1918 metais apie valstybės atkūrimą paskelbusią Lietuvą JAV de jure pripažino 1922 metų liepos 28 dieną. 1940-aisiais Rusijai okupavus Lietuvą JAV valstybės sekretorius Benjaminas Sumneris Wellesas pareiškė, kad JAV nepripažįsta trijų Baltijos valstybių sovietinės aneksijos, o šių šalių diplomatinės ir konsulinės įstaigos gali tęsti veiklą.
