2019 metų savivaldos rinkimuose visuomeniniai rinkimų komitetai iškovojo 317 mandatų (su merais) – tai geriausias rezultatas, lyginant su rinkimuose dalyvavusiomis politinėmis partijomis. Beveik visi komitetai yra buriami aplink vieną asmenybę.
Asmenybės – vis svarbiau
Netrukus po kovą praūžusių savivaldos rinkimų Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius profesorius Ramūnas Vilpišauskas pastebėjo, kad rinkimuose pergalę iškovojo asmenybėmis grindžiama politika, o ši tendencija rodo politinių partijų nykimą.
„Gerai tai ar blogai – mano kolegos dažnai kartoja, kad tai rodo politinių partijų eroziją. O politinės partijos yra viena svarbiausių atstovaujamosios politikos institucijų, kuri padeda susigaudyti rinkėjams, kas geriausiai atstovauja jiems, remiantis ideologijomis, idėjinėmis nuostatomis, ir sukuria stabilumą politikoje. Ir aš su tuo sutinku. Bet, kita vertus, mano nuomone, mes nuo pat 1990 metų galėdavome matyti, kad Lietuvoje veikiančios partijos yra gana toli nuo to idealo, kuris aprašomas vadovėliuose“, – žurnalistams po rinkimų sakė R. Vilpišauskas.
Jis atkreipia dėmesį, kad ilgai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pagrindinis šūkis buvo „Permainos“, nors tai netipiška konservatorių partijoms Vakaruose.
„Ir tai suprantama, nes tai daugiausiai žmonės buvo atėję iš Sąjūdžio ir tas permainų siekis buvo susijęs su noru pakeisti sovietinį paveldą. <...> Tik dabar TS-LKD tampa tipine konservatorių partija. Tą patį galima pasakyti ir apie socialdemokratus, kurie daugelyje Vakarų demokratų yra pokyčius palaikanti partija. Lietuvoje, ypač kol partijoje dominavo LDDP žmonės, tai buvo visų pirma į stabilumą orientuota partija“, – pastebėjo R. Vilpišauskas.
Liberalios partijos, anot profesoriaus, visada buvo labiau linkusios skaidytis, o tas skaidymasis „buvo susijęs su asmenybių įtaka ir asmeniniais nesutarimais“.
„Tai, ką matėme šiuose savivaldos rinkimuose, tik dar kartą patvirtina, kiek smarkiai Lietuvoje politika remiasi konkrečiomis asmenybėmis. Greičiausiai tai didina rinkėjų dalyvavimą rinkimuose. Žinoma, tam reikia detalesnių tyrimų, bet aš bent jau kelčiau hipotezę, kad tas asmenybių dalyvavimas šiuose rinkimuose prisidėjo prie gana didelio rinkėjų aktyvumo“, – svarstė R. Vilpišauskas.
Rinkėjai nusisuka nuo partijų
Savivaldos rinkimų rezultatai rodo, kad nė viena politinė partija, išskyrus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, reikšmingai neišaugino nei savo mandatų savivaldybėse, nei merų skaičiaus. Tai, anot Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorės politologės Rimos Urbonaitės rodo, kad politinės partijos turi problemą – jomis nepasitikinčius rinkėjus.
„Kai rinkėjas turi alternatyvą visuomeninių rinkimų komitetų, kurie ėjo po nepartiškumo ir naujumo vėliavomis, tai natūralu, kad politinės partijos patiria didžiulį iššūkį. O tai rodo, kad šios partijos nesugeba užsitikrinti paramos, sukurti stabilaus savo elektorato, kad politinėms partijoms reikėtų labai rimtai pagalvoti, kaip rasti savo vietą, kaip stiprinti savo identitetą ir kaip rinkėją padaryti kiek labiau lojalų“, – tv3.lt sakė R. Urbonaitė.
Tačiau be savo lyderių, kuriuos galima laikyti praktiškai vizitinėmis kortelėmis, politinės partijos neapsieidavo niekada, pastebi R. Urbonaitė.
„Jos turėdavo savo kadrus auginti. Tai ir buvo ilgametė politinių partijų problema, kad jos į tų naujų kadrų auginimą nekreipė pakankamai dėmesio. Manau, kad politikoje asmenybės visada žaidžia labai svarbų vaidmenį“, – sakė politologė.
Tačiau tai, kaip pastebi MRU lektorė, nėra visuomeninių rinkimų komitetų įnešta naujovė. Žmones mieliau rinktis asmenybes skatina ne komitetai, o tiesioginiai merų rinkimai.
„Šie rinkimai labiau suprimityvino merų kampanijas, nes mes to turinio matėme mažiau, bet daugiau buvo kampanijos supopsintos ir padarytos primityvesnės, žaidžiant rinkėjų emocijomis, kuriant tam tikrus įvaizdžius. Rinkimų kampanijos tapo labiau personalizuotos, įvedus tiesioginius merų rinkimus. Nori nenori mes turime daugiau asmenybių, kurios to posto siekia“, – pastebėjo R. Urbonaitė.
Partija – ne tik lyderis
Partija negali gyventi nesusikabinusi su asmenybėmis, įsitikinęs viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas.
„Tiek [2016 m.] Seimo rinkimai, tiek šie savivaldybių rinkimai, aiškiai signalizavo politinėms partijoms, kad be aiškių lyderių vien tik su partijos pavadinimu jų laimėti neįmanoma“, – tv3.lt kalbėjo A. Katauskas.
Anksčiau rinkėjai buvo įpratę, kad partijoje yra du trys garsūs vardai, o visa kita nesvarbu. Tačiau, anot A. Katausko, dabar lyderių poreikis didėja.
„Bet kalbėti, kad partijos mirs, būtų netikslinga. Nes partija, visų pirma, yra struktūra, organizacija, kuri dėl savo turimų organizacinių resursų, kontaktų, įdirbio, daugybės dalykų yra labai galinga nacionaliniu lygmeniu“, – sakė pašnekovas.
Namų darbus reikėjo atlikti jau seniai
Nepaisant to, partijai žymiai sunkiau būti pastebėtai be aiškaus ir mėgstamo lyderio. Todėl iki 2020 metų Seimo rinkimų į parlamentą pretenduojančios partijos turi užsiimti savęs tobulinimu. O štai A. Katauskas mano, kad reikšmingų pokyčių partijoms reikia imtis ne dabar, tai reikėjo daryti dar po 2015 metų savivaldos rinkimų.
„Tada aiškiai pasimatė, kad partijos faktiškai yra numarinusios savo naujų lyderių atėjimo tvarkas į viešąjį gyvenimą, lyderių auginimą ir t. t. Jeigu anksčiau konservatoriai ir socialdemokratai pakankamai stipriai dirbo tuo klausimu, tai jau kokius dešimt metų faktiškai niekas nebuvo daroma. Ir prasidėjo labiau netgi ne auginimas lyderių, o vis dažniau buvo stengiamasi pritraukti legionierius, kurie ištrauktų vieną partiją“, – pastebėjo A. Katauskas.
Partija be lyderio, kaip ir bet kokia kita organizacija, būtų tik gauja, o partijoms lyderių, pasak viešųjų ryšių specialisto, reikia visada.
„Dabar vieno ar kelių asmenų buvimas centre toli gražu nereiškia, kad organizacija gerai pasirodys ar subyrės. Čia ir yra klausimas, kaip greitai partijos sugebės persiorientuoti ir regioniniu mastu sukurti tam tikrus lyderius arba juos išpopuliarinti labiau iki artėjančių rinkimų. Esu įsitikinęs, kad politinės partijos mes pakankamai daug resursų edukuoti lyderius, nes visuomenė pradeda kelti kitokius reikalavimus lyderio savybėms, komunikabilumui. <...> Žinoma, artėjantys rinkimai bus patikrinimas, kokie namų darbai padaryti. Negalima sakyti, kad tų lyderių nėra“, – kalbėjo A. Katauskas.
Seimo rinkimai vyks 2020 metų rudenį.
