Taip apie populizmą, nusivylimą atstovaujamąja demokratija ir norą suteikti daugiau galių vykdomajai valdžiai Politologų dienų „PoDi“ renginyje kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos (VU TSPMI) daktaras, filosofas Linas Jokubaitis.
Nesvarbus įstatymas, svarbus efektyvumas
L. Jokubaitis išskiria prancūzų istoriko Pierre‘o Rosanvallono apibūdintą demokratijos suprezidentinimo procesą.
„Tai, kas šiandien įvardijama miglotu populizmo vardu, yra neatsiejama dalis proceso, kuris vyksta bent pastaruosius kelis dešimtmečius“, – teigė filosofas.
VU TSPMI dėstytojas pasakojo, kad šį procesą galima apibūdinti kaip nusivylimą politinėmis partijomis, įstatymų leidžiamąja valdžia, kitaip sakant, parlamentu bei norą suteikti kuo daugiau galių vykdomajai valdžiai.
„Ryškiausias parlamentarizmo krizės pavyzdys yra britų parlamento nesugebėjimas ar nenoras įgyvendinti tautos valią. Vakarų demokratijos žmonės šiandien nepasitiki ne tik konkrečiomis partijomis ar asmenybėmis, vis didesnė dalis žmonių mano, kad būtina radikaliai keisti politinių sistemų veiklos principus“, – kalbėjo jis.
L. Jokubaičio tvirtinimu, žmonėms vis mažiau svarbus tampa įstatymų viršenybės principas. Daug svarbesnis – efektyvus valdymas, kuris kartais gali pažeisti įstatymus.
„Kuo efektyvesnio valdymo trokštama, tuo daugiau galių reikia suteikti vykdomajai valdžiai. Efektyvi ir ryžtingai veikianti vykdomoji valdžia visuomet yra pavojinga individų teisėms ir laisvėms“, – pastebėjo politologas.
Pasak L. Jokubaičio, veiksmingą valdžią žmonės vis labiau supranta kaip vieną žmogų, o ne grupę žmonių parlamente.
Stipri ranka veda prie diktatūros
L. Jokubaičio teigimu, žmonės nusivylę parlamentiniu valdymu dėl sudėtingų ir nesuprantamų politinių procesų.
„Kuo sudėtingesni, socialiniai ir ekonominiai procesai ir kuo labiau nenuspėjama darosi tarptautinė situacija, tuo labiau žmonės nori paprastumo, aiškumo ir tikrumo“, – sakė filosofas.
L. Jokubaičio nuomone, iš nesupratimo kyla nepasitenkinimas dėl neskaidrios politikos, dėl to žmonės nori sutelkti valdžią asmenybių, o ne partijų rankose, nes tada tikisi, kad politikai taps atsakingi už savo veiklą.
„Paprastumo, aiškumo ir efektyvumo siekis nėra nieko naujo. Bet reikia pastebėti, kad šitos tendencijos taip pat buvo labai ryškios tarpukario Europoje ir gana nuosekliai vedė prie autoritarinių, kartais totalitarinių režimų iškilimo“, – teigė jis.
L. Jokubaičio tvirtinimu, visuomenėje vyrauja įsitikinimas, kad prasmingai kalbėti apie atsakomybę ir atskaitomybę įmanoma tik tuomet, kai ji priskiriama konkrečiam asmeniui, o ne kolektyvui. Prie to, filosofo nuomone, stipriai prisidėjo šiuolaikinė žiniasklaida.
„Politikų asmeninės savybės, jų biografijos detalės daugeliui tapo svarbesniais veiksniais už politines programas“, – svarstė politologas.
L. Jokubaitis pastebi, kad nors Lietuvoje apžvalgininkai dažnai kalba apie tai, kad mūsų šalyje būdingas „stiprios rankos“ noras ar troškimas, šiuo aspektu mes nesiskiriame nuo brandžiausių Vakarų demokratijų, kurių piliečiai, nusivylę politinėmis ideologijomis ir visas savo viltis pradėjo dėti į konkrečius politinius lyderius.
„Vieni viltis dėjo į Baracką Obamą ar Emmanuelį Macroną, kiti – Donaldą Trumpą ar Victorą Orbaną. Šiandien žmonės nori radikalių politinių, ekonominių ir socialinių pokyčių. Tačiau tik maža dalis tiki, kad šiuos pokyčiu gali įgyvendinti politinės partijos“, – samprotavo L. Jokubaitis.
Filosofas tvirtino, kad žmonių nusivylimas nėra tik nusiskundimas, o noras matyti realius, kardinalius pokyčius.
„Nors aš irgi skeptiškai žiūriu į apklausas, bet prieš dvi savaites pasirodė Prancūzijoje daryta apklausa, kurioje 39 proc. apklaustųjų teigė, kad normalus politinis sprendimas dėl susiklosčiusios padėties yra revoliucija. Iš esmės 40 proc. prancūzų nori revoliucijos“, – pasakojo L. Jokubaitis.
Kova tarp dviejų Lietuvų
Filosofo tvirtinimu, mūsų šalies konstitucinėje sistemoje nėra vietos atsirasti diktatoriškai prezidento figūrai, bet, pasak jo, praktika rodo, kad „stiprios rankos“ politika gali būti vykdoma ir nepažeidžiant Konstitucijos.
„Visada yra klausimas, ar Konstitucija buvo pažeista. Tai yra interpretacijos reikalas. O interpretacija priklauso nuo to, kas turi didesnę galią“, – sakė L. Jokubaitis.
Nors viešojoje erdvėje dažnai pasigirsta pasipiktinimų, kad Seimo nariai tik „riejasi ir nieko nedaro“, L. Jokubaičio įsitikinimu, nuolatiniai nesutarimai ir konfliktai yra natūrali leidžiamosios valdžios būklė.
„Seime tauta yra atstovaujama visoje savo įvairovėje. Svarbi prezidento funkcija yra būti tautos vienytoju ir arbitru politiniuose konfliktuose. Prezidentas naudodamas savo prestižą, turi sukurti pasitikėjimą tarp skirtingų visuomenės grupių ir interesus atstovaujančių partijų“, – sakė jis.
L. Jokubaičio teigimu, pasaulyje kylanti populistinių judėjimų populiarumo banga kyla dėl konflikto tarp nacionalistinės politikos, kurią atstovauja populistai, ir globalistinės politikos, kurią atstovauja valdžios elitas ar vadinamasis isteblišmentas. Filosofo nuomone, šio konflikto atspindys yra „dviejų Lietuvų“ egzistavimas.
„Pasiturinčios Lietuvos“ atstovai priešiškai žiūri į siekius, kylančius iš „antrosios Lietuvos“. Antrai Lietuvai priskiriami piliečiai visiškai nepasitiki politiniu elitu ir žiniasklaida. Tai pamatinis politinis konfliktas, nes elitas, kuris turėtų atstovauti tautos valią, pradeda žiūrėti savo interesų ir išduoda tautos pasitikėjimą. Iš šio elito atstovų besirenkantys piliečiai vis labiau nusivilia visu politiniu procesu“, – įžvalgomis dalijosi filosofas.
L. Jokubaičio nuomone, prarają tarp „dviejų Lietuvų“ ryškiai matome visuose rinkimuose ir ši skirtis ne mažėja, o tik didėja.
„Dėl šios priežasties, mano nuomone, vienas iš svarbiausių būsimojo prezidento uždavinių yra kiek įmanoma sušvelninti konfliktą tarp „dviejų Lietuvų“, – įsitikinęs politologas.
Pasak jo, konfliktas labiausiai užaštrėjo, kai prezidentu buvo išrinktas Rolandas Paksas, kuris buvo suvokiamas kaip „antrosios Lietuvos“ kandidatas, kuris vėliau buvo nušalintas vadinamojo elito.
„Tai žymėjo tokį tašką, po kurio nebegrįžtama, nebesusitaikoma. Reikia bandyti grįžti, bandyti taikytis, tarsi Lietuvoje yra tos problemos ekonominio socialinio pobūdžio. Jos gali būti išspręstos. Vieni kandidatai sako, kad atstovaus kažkuriai Lietuvai, kiti sako, kad bandys sutaikyti. Manau, kad bandymas sutaikyti yra vienintelis prasmingas siekis“, – kalbėjo L. Jokubaitis.
Portalas tv3.lt primena, kad prezidento rinkimų pirmasis turas vyks gegužės 12 d. Jei prireiks antrojo, jis bus rengiamas gegužės 26 d.
