Žurnalo „Valstybė“ organizuojamoje Lietuvos ekonomikos konferencijoje vyko diskusijoje „Kokio prezidento reikia Lietuvos verslui, piliečiams ir valstybei?“. Joje diskutavo Mykolo Romerio universiteto dėstytoja, politologė Rima Urbonaitė, Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius ir buvęs diplomatas, Nepriklausomybės akto signataras, buvęs Valdo Adamkaus patarėjas Albinas Januška.
Skvernelis bus šlubas
R. Urbonaitės teigimu, kad kol kas labai sunku prognozuoti prezidento rinkimų baigtį, nes iki jų dar liko nemažai laiko, o ir viena istorija ar ištartas žodis gali kardinaliai pakeisti rinkimų rezultatus.
„Gal šaržuotai pasakysiu, bet tas išgelbėtas kačiukas gaisre būna, kad ir išneša tam tikrą žinią“, – teigė politologė.
Pasak R. Urbonaitės, nors laiko ir daug, tačiau premjero S. Skvernelio konfliktai su dabartine šalies vadove Dalia Grybauskaite ir tokios komunikacinės žinutės kaip „latviai mums ne broliai“ yra kandidato „šaudymas sau į koją“.
„Tai turėsim šlubą prezidentą“, – šmaikštavo politologė.
R. Urbonaitės nuomone, S. Skverneliui reikėtų įsivertinti, ar konflikto ir konfrontacijos su prezidente strategija gali būti sėkminga. Politologės teigimu, ji gali ir pasikeisti. S. Skvernelio sėkme rinkimuose abejoja ir A. Januška.
„Skvernelis nelabai turi šansų, nes jis žudo save nuolatos. Nebent kažką reikš Kauno mero nuomonė, bet abejočiau“, – įžvalgomis dalijosi buvęs diplomatas.
„Asfaltinė“ lyderystė
R. Urbonaitė į prezidento rinkimus siūlo pažvelgti per neseniai vykusius tiesioginius merų rinkimus, kur populiarus buvo ūkiškų kandidatų įvaizdis.
„Tie merai, jie nekalba apie demokratiją kaip tokią, jie nekelia sau tokių klausimų ir mes turime tokią „asfaltinę“ lyderystę. „Va nutiesiau asfaltą, išlyginau duobes, štai – aš lyderis“. To, atrodo, kartais pakanka. Kaune viskas gerai, kritikos beveik nėra, nors turime kandidatą, kuris net į klausimus dažniausiai negeba atsakyti, bet jis turi nutiestą šaligatvį ir, atrodo, to užtenka. Aš bijočiau, kalbant apie prezidento rinkimus, kad būtų išrinktas toks žmogus, kuris neturi gilesnio supratimo ir gebėjimo įžvelgti tas problemas“, – svarstė politologė.
Pasak A. Januškos, reikėtų atkreipti dėmesį, kodėl rinkėjai balsuoja už ūkininkus, o kartais – už teistus ar teisiamus politikus.
„Rinkdami ūkininkus ar „plentą“, jie tam tikra prasme protestuoja prieš tą sistemą, kuri egzistuoja. Jei žmogus kaltinamas, tai kaltinamas už tikrus dalykus. Nes būna, kad po to išteisinama ir viskas pamirštama. Svarbu laikytis to principo: kai teisėsauga užsimoja, reikia įrodyti, kad taip yra“, – kalbėjo A. Januška.
Jo nuomone, vienas iš svarbiausių išrinkto prezidento uždavinių bus kova su korupcija ir oligarchija, tačiau, A. Januškos teigimu, tai turi vykti gerbiant žmogaus teise.
„Teisingumas negali būti vien parodomasis, ne tik antrankiai prieš kameras yra tai, ko šiandien reikėtų. Kol nenuteistas, tol nenuteistas. Iš prezidento turėtume laukti lyderystės šioje srityje“, – tvirtino A. Januška.
Vienas prioritetų – Astravas
Pasak A. Januškos, Astravo atominės elektrinės, kuri stovi tik 20 km nuo Lietuvos sienos, klausimą teks spręsti ir naujajam Lietuvos prezidentui.
„Priimtas įstatymas, kad mes nepirksime elektros, ir šitas įstatymas galioja, tačiau niekas jo nesiruošia įgyvendinti tarptautiniu mastu“, – kalbėjo A. Januška.
Pasak buvusio diplomato, naujajam prezidentui vertėtų Astravo atominės elektrinės problemą spręsti sudarant tarptautines koalicijas, pirmiausia su Lenkija, kuri irgi nepritaria šiam projektui.
„Lietuva turėjo veikti, važinėti į Lenkiją ne šiaip sau kalbėti tuščius žodžius apie strateginę partnerystę, bet kalbėti apie Astravą, sukurti tokią koaliciją ir izoliuoti Astravą elektros nepirkimo prasme. Naujam prezidentui teks šita misija, gal jam ir geriau pavyks“, – samprotavo A. Januška.
Jo teigimu, Astravas ir dujotiekio „Nord Stream 2“ projektas įrodo, kiek Lietuvai reikalinga užsienio politika ir kokia ji gali būti nesėkminga.
„Tikėkimės, kad naujajam prezidentui seksis geriau, kai pertvarkys struktūrą, galbūt bendradarbiaus glaudžiau su vyriausybe. Nors su tokia vyriausybe, kokia yra dabar, abejotina, ar įmanoma konstruktyviai bendradarbiauti“, – svarstė A. Januška.
Lietuvai teks rinktis
Vilniaus politikos analizės instituto vyriausias analitikas M. Laurinavičius teigė, kad dabartinė pasaulio padėtis – konfliktas tarp liberalios demokratijos ir autoritarizmo, tad prezidentas turi suvokti, kokiame pasaulyje mes gyvename.
„Prezidentas turėtų atstovauti liberalios demokratijos vertybėms, nes, man atrodo, kad tada, kai kovojome už savo laisvę, kovojome ir už demokratiją“, – tvirtino jis.
Pasak M. Laurinavičiaus, naujasis prezidentas grėsmes nacionaliniam saugumui turėtų suvokti ne tik per Rusijos prizmę, bet kelti klausimus dėl Kinijos, ar Lietuva turėtų įsileisti daug šios šalies investicijų.
„Jeigu mūsų tikslas tik ekonomikos augimas ir tuo viskas pasibaigia, tai tada – pirmyn! Mes augsim augsim augsim, o ką tada turėsime? Manau, kad ekonomika labai svarbu, bet, jei grįžtame prie prezidento, tai svarbiausia lyderystė ir vertybės. Vertybės pirmoje vietoje. Šiandienos pasaulyje mes esame priversti rinktis, už ką mes esame. Ir kuo toliau, tuo daugiau būsim priversti. Ne tik Rusijos ir Kinijos, bet ir visais kitais klausimais“, – kalbėjo M. Laurinavičius.
Oligarcho iš Seimo neištrauksi
Gitanas Nausėda arba Ingrida Šimonytė – A. Januškos nuomone, vienas iš šių dviejų kandidatų taps kitu rūmų Daukanto aikštėje šeimininku. Buvusio diplomato teigimu, nesvarbu, ar prezidentu taps G. Nausėda ar I. Šimonytė – didelių revoliucijų į blogąją pusę nebus ir su Prezidentūras „viskas bus tvarkoje“.
„Bet būkime realistais – tikrasis Lietuvos valdytojas ir oligarchas sėdi Seime, jo neišvarysime iš ten. Jei prezidentas būtų tiek drąsus, kad bandytų performuoti koaliciją, tai tada kitas klausimas“, – sakė A. Januška.
Signataro nuomone, jei naujasis prezidentas turės politinės valios ir didelį autoritetą, jis gali bandyti performuoti dabartinę valdančią koaliciją, kurią sudaro Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ir Lietuvos socialdemokratų darbo partija.
„Ištraukti oligarchą iš Seimo neištrauksi, bet padėti jį į vietą galima“, – įsitikinęs A. Januška.
R. Urbonaitė diskusijos metu tvirtino, kad nenorėtų, jog Lietuvos prezidentu taptų tas žmogus, kuris rūpintųsi tik savo rėmėjais, o jo kritikai ir priešininkai turėtų šalies vadovo bijoti.
„Tai tokio visiškai poliarizuojančio, skaldančio tikrai nereikia. Nors aš nesu visiška fanatikė tos idėjos „suvienykime visus, vienybė težydi“. Vieningai gali būti priimtas ir kvailas sprendimas. Ir tai nėra tai, ko mes norime“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
Politologės nuomone, reikia prezidento, kuris gebėtų mąstyti į priekį, suvokti pasaulyje vykstančius procesus ir išsikelti sau uždavinius, ką jis turėtų daryti.
„Reikia prezidento, kuris saugumą suvokia gerokai plačiau nei Rusijos grėsmė. Saugumas turi krūvą dimensijų ir mes šiandien turime problemą, kad mūsų visuomenėje žmonės jaučiasi nesaugūs pačiais įvairiausiai pjūviais. Aš norėčiau tokio prezidento, kuris tai matytų ir tuo remiantis imtųsi tos lyderystės ten kur reikia“, – teigė R. Urbonaitė.
Pasak jos, prezidentas privalės kalbėtis su visuomene, nes antraip – naujasis prezidentas nieko nepasieks.
„Reikia telkimo pačia geriausia prasme“, – įsitikinusi R. Urbonaitė.
Portalas tv3.lt primena, kad Lietuvos prezidento rinkimų pirmasis turas vyks gegužės 12 d. Jei prireiks antrojo, jis vyks kartu su rinkimai į Europos Parlamentą – gegužės 26 d.
