Nors seniai yra patvirtinta tvarka, leidžianti žmones, suteikusius informacijos apie korupcines veikas, skatinti tam tikra pinigine išmoka, pasak Seimo narės Agnės Bilotaitės, kol kas nėra nė vieno atvejo, kad tai būtų padaryta. Kita vertus, nėra nei piliečių, suteikusių vertingos informacijos, apsaugos, nei lėšų, iš kurių būtų galima skatinti visuomenės narius.
,,Pirmoji sąlyga – ta informacija turi pasinaudoti teisėsaugos institucija. Antra sąlyga – suteiktos informacijos pagrindu turi būti išieškoma tam tikra turtinė žala į valstybės arba savivaldybės biudžetą. Kartais pradedamas ikiteisminis tyrimas, tačiau žala neišieškoma. Tokių atvejų, kai pilietis už suteiktą informaciją gautų piniginę išmoką, nėra nutikę“, – teigė parlamentinės grupės ,,už Lietuvą be korupcijos“ pirmininkė A. Bilotaitė. Antradienį į viešą diskusiją, kaip efektyviau spręsti korupcijos problemas Lietuvoje, ji pakvietė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Vidaus reikalų ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Generalinės prokuratūros, ,,Transparency international“ ir kitų institucijų atstovus.
Pasak parlamentarės, šios diskusijos tikslas – noras išgirsti šių institucijų atstovų siūlymus ir ieškoti būdų, kurie paskatintų visuomenės narius būti neabejingus. A. Bilotaitės teigimu, yra įvairių modelių, kaip būtų galima paskatinti eilinį žmogų, suteikusį informacijos, tačiau pagrindinis tikslas – pasiekti, kad Lietuvos piliečiai įsitrauktų į kovą su korupcija ir teiktų informaciją.
,,Dabar žmonės bijo, nes nėra pranešėjų apsaugos įstatymo. Tai viena problema. Kita vertus, visuomenė per vieną dieną nepasikeis ir nepradės teikti informacijos, nors mato daug blogybių. Reikia pradėti ugdyti ir netoleranciją tokiems reiškiniams“, – portalui balsas.lt sakė A.Bilotaitė.
Korupcinių veikų tyrimas nėra veiksmingas, teigia generalinės prokuratūros atstovai. Pasak organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Raimondo Petrausko, ,,nereikėtų konstatuoti konkrečios piniginės sumos išieškojimo į valstybės biudžetą“. Jo teigimu, jei būtų atsisakyta šio reikalavimo, nebūtinai turėtų būti valstybės naudai išieškoma žala.
,,Kaip apskaičiuoti išmoką asmeniui, jei informacija yra vertinga, bet į valstybės biudžetą jokia suma nėra išieškoma. Manau, čia turėtų būti moralinis aspektas (...) Svarbu, kad žmonės žinotų, jog gali gauti atlygį. Žmonėms turi būti suprantama, už ką, kaip ir kiek“, – sakė jis ir atkreipė dėmesį, kad visuomenei trūksta apie tai informacijos.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos skyriaus viršininko Raimondo Kajėno teigimu, įstatymas stringa dėl ilgo proceso. Be to, asmenys pranešę apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas turi būti skatinami iš tam tikro fondo. Dar viena problema – žmonės, pranešantys apie nusikalstamas veikas, nesijaučia saugūs, nes nėra pranešėjų apsaugos.
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atstovo Alvydo Tumasonio teigimu, visos ikiteisminio tyrimo įstaigos atkreipia dėmesį į dvi problemas – skatinti skirtų išmokų susiejimą su valstybei padarytos turtinės žalos dydžiu ir pinigų skatinimui skyrimu.
,,Pagal dabar galiojančią tvarką turėtų būti skatinama iš bendrųjų asignavimų, tačiau pinigų trūksta net saviems darbuotojams skatinti, todėl lėšos turėtų būti skiriamos atskirai“, – siūlė VRM atstovas.
Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininko Raimondo Gylio teigimu, reikėtų tikslinti Vyriausybės nutarimo nuostatas, kaip visuomenė galėtų būti skatinama kovoti su korupcija. Šiuo metu paskatinti apie nusikalstamą korupcinę veiką pranešusį pilietį trukdo ,per aukštai užkelta kartelė. ,,Geriausiu atveju galima pareikšti padėką“, – sakė R. Gylys ir siūlė suformuoti specialų fondą piliečiams skatinti.
Tas pačias priežastis vardijo ir ,,Transparency international" Lietuvos skyriaus atstovė Neringa Mickevičiūtė. Pateikdama pavyzdį, kaip ši sistema veikia JAV, ji sakė, kad kartu kyla ir pranešėjo kaltės arba bendrininkavimo klausimas.
,,Ar norime skatinti asmenis, kurie yra prisidėję prie šio nusikaltimo arba jį slėpę", – klausė ji ir pabrėžė, kad žmonės apie nusikalstamas veikas praneša ir nesitikėdami gauti atlygį. Tačiau žinantys tikrai vertingos informacijos kartais bijo pranešti, nes gali nukentėti. Jos teigimu, finansinis paskatinimas jiems būtų tam tikras garantas, kad nenukentės bent jau finansiškai.
Teisėsaugos institucijų atstovų teigimu, pagal piliečių pranešimus pradedama ne daugiau kaip 10 proc. ikiteisminių tyrimų. Didžioji dalis tyrimų pradedama remiantis pareigūnų, Mokesčių inspekcijos ir kitais pranešimais.
Seimo narys Arvydas Anušauskas siūlė naikinti 10 metų, anot jo, neveikiantį Vyriausybės nutarimą ir priimti tokį, kuris veiktų. Jis taip pat kėlė klausimą, kaip vertinti ligoninės pacientą, kuris gydydamasis davė kyšį, o išėjęs iš ligoninės apskundė, kad iš jo buvo paimtas kyšis. Diskusijos dalyviai sutarė, kad tokiu atveju paskata būtų jau vien tai, kad apie kyšio davimą pranešęs asmuo pats nebūtų baudžiamas kaip nusikalstamos veiklos dalyvis. A. Bilotaitės teigimu, reikėtų dar kartą grįžti ne tik prie skatinimo už informaciją sistemos, bet ir prie pranešėjų apsaugos įstatymo projekto, kuris buvo teiktas praėjusios kadencijos Seime, tačiau įstrigo.
,,Ši diskusija paskatins dar kartą viską apgalvoti ir galbūt registruoti alternatyvų projektą“, – vylėsi parlamentarė. A. Bilotaitės teigimu, bus kreipiamasi į Vyriausybę ir siūloma patobulinti teisės aktus, kad jie labiau skatintų Lietuvos visuomenę aktyviai įsitrauktiį kovą su korupciją.
