Tas šeštadienio vakaras Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninės gydytojai Daivai Šemeklienei niekada nepasimirš. Ne tik dėl to, kad teko išgyventi didžiulį stresą, nepakeliamą skausmą. Nors po avarijos praėjo daugiau nei metai, tačiau iki šiol tenka minti teismo slenkstį, nes vaizdo kamerų užfiksuotas įvykio tyrimas užsitęsė, o bankas „Snoras“, panašu, tik pasityčiojo iš visam gyvenimui sveikatos ir dalies darbingumo dėl avarijoje patirtų traumų netekusios gydytojos ir jos sūnaus.
Banko mašinos vairuotojas – girtutėlis
Šiandien šiaulietė nebenori prisiminti to košmaro, kurį teko išgyventi prieš metus. Tenka įkalbėti medikę prabilti, ir ji sutinka tik dėl to, kad įspėtų kitus, jog nelaimės akivaizdoje, kai kaltinamas yra ne kas kitas, bet visagalio banko apsaugos viršininkas, nukentėjusysis gali likti ne tik be pagalbos, bet ir... kaltas, o banko darbuotojas, mirtinai girtas sėdęs prie vairo, toliau gali dirbti vairuotoju ir laužyti net teismo skirtą kardomąją priemonę neišvykti iš gyvenamosios vietos.
Praėjusių metų speiguota vasario 27-oji gydytojai Daivai Šemeklienei, jos sūnums, anuomet šešiolikmečiui Dominykui ir septyniolikmečiui Lukui bei Kuršėnuose gyvenančiai Daivos mamai žadėjo būti šilta ir jauki. Šeima nusprendė dieną praleisti drauge, o vakare apsilankyti Šiaulių dramos teatro spektaklio „Valentino diena“ premjeroje.
Gydytoja Daiva Šemeklienė mano, jog jos nelygioje kovoje turi triumfuoti teisingumas, nes tokio skaudaus likimo nei ji, nei jos vaikai nenusipelnė (nuotr.skrastas.lt)
Po spektaklio užsuko namo, kur planavo likti vaikai, o Daiva turėjo parvežti į Kuršėnus mamą. Bet prie namo išlipo tik mažasis sūnus. Vyresnysis nusprendė važiuoti drauge.
„Mes su senele atsisveikinome Kuršėnuose ir grįžome į Šiaulius visą kelią kalbėdami apie Luko ateitį, kurią jis planavo sieti su plaukimu ir su medicina“, - prisimena Lietuvos plaukimo čempiono ir rekordininko Luko Šemeklio mama.
Važiuodami Vilniaus gatve nusprendė pasukti į kairėje pusėje esantį prekybos centrą. Kelias buvo beveik tuščias, be jokių kliūčių galėjo sukti į kelkraštį. Čia ir nutrūko automobilio „Toyota Yaris“ vairuotojos atmintis. „Jūs patekote į avariją“, - išgirdo Daiva Šemeklienė iš medicinos darbuotojos, vos atgavusi sąmonę. „Jūsų sūnus reanimacijoje“, - tarė medicinos slaugytoja. Tada gydytoja ir vėl netekusi sąmonės...
Taigi tą šeštadienį, apie 21 valandą, medikai, gelbėtojai bei policijos pareigūnai skubėjo į autoavariją, kurioje ir buvo sunkiai sužeista automobilio vairuotoja bei jos nepilnametis sūnus.
Vėliau moteris sužinojusi ir tai, jog ties 212-uoju namu, šalia turgavietės, 32-ejų metų „Snoro“ banko apsaugos viršininkas Kornelijus Nutautas, vairuodamas automobilį „Volkswagen Transporter“ bandė aplenkti jos vairuojamą automobilį ir, važiuodamas 81 km/h greičiu, trenkėsi į ją, praskriejo pro sniego kauburį ir sustojo tik priešais Šiaulių rajono savivaldybės pastatą – kitoje gatvės pusėje.
Smūgis buvo toks stiprus, kad vairuotojai ir keleiviui išlaisvinti prireikė gelbėtojų pagalbos.
Banko inkasatorių šarvuotą, tris tonas sveriantį „Transporterį“ vairavęs banko darbuotojas nepatyrė jokių sužalojimų. Policijos pareigūnai, tikrinę vairuotojo blaivumą, buvo šokiruoti – vairuotojas į alkotesterio matuoklį pripūtė 5,29 alkoholio promilės. Medikai teigia, jog šešios promilės - gali būti ir mirtina dozė. Liaudies posakis, jog girto ir velnias neima, pasitvirtino su kaupu.
Pati ilgiausia gyvenime naktis
Apie tai, kas tą vėlų vakarą įvyko ir kas dėl to kaltas, gydytoja sužinojusi tik kitą dieną. Patekusiai į ligoninę du sūnus auginančiai moteriai rūpėjo tik tai, kas nutiko jos vaikams: jaunėliui Dominykui, kuris liko vienas tuščiuose namuose, ir, žinoma, vyriausiam Lukui, kuris, kaip sužinojo iš medikės, po avarijos greitosios pagalbos automobiliu nuvežtas į Moters ir vaiko klinikos vaikų reanimaciją.
„Man visą kūną varstė nežmoniškas skausmas, pradėjau viduriuoti, vemti, bet visa tai buvo niekis prieš tą nežinomybę, kurioje teko gyventi ištisą nesibaigiančią naktį“, - prisimena gydytoja pirmąją naktį po avarijos, kurią teko praleisti Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurochirurgijos skyriuje dėl daugybinės politraumos: jai buvo lūžęs stuburo slankstelis, kryžkaulis, uodegikaulis, šonkaulis, dubens kaulai, trūkę abiejų kojų kelių meniskai ir raiščiai, nuskelti dantys, galvos smegenų sukrėtimas. Fiksuota koja varžė judesius, tad skausmą kęsti buvo dar sunkiau. Rankos, kojos, veidas, buvo ištinę nuo į odą susmigusių stiklo šukių, kurie vėliau buvo renkami iš veido, rankų, kojų. Jų buvo pilna visur – galvoje, burnoje.
„Aš ėmiau spjaudyti, man atrodė, jog iš burnos krenta dantys... Bet vėliau supratau, jog tai – stiklo gabaliukai“, - vėliau mamai pasakojo sūnus Lukas. Jam buvo sužalota akis, lūžę šonkauliai, konstatuotas galvos smegenų sukrėtimas. Ligoninėje sūnui teko praleisti daugiau kaip dešimt parų. Jam medikai uždraudė plaukioti – žlugo paauglio ateities planai, į šipulius sudužo svajonės. Teko lankytis pas psichologus. Kaip ir jai – vienišai dviejų vaikų mamai, privalėjusiai pakilti ir nepalūžti ne dėl savęs, bet dėl savo vaikų ir jų ateities.
Berniukai dėjo įtvarą, nešiojo basoną
Iš Neurochirurgijos skyriaus Daiva Šemeklienė buvo perkelta į Traumatologijos skyrių. Kovo 4 dieną buvo atlikta vienos kojos operacija, netrukus operuota ir antroji koja. „Daugiau kaip du mėnesius praleidau gulėdama“, - pamena košmaru virtusį laiką perspektyvi ir gabi medikė, kurios pagalbos reikėjo kitiems ligoniams.
Deja, ji negalėjo nei atsisėsti, nei atsikelti, nei valgyti. Nors šarvuotis „Transporteris“ trenkėsi į kairę pusę, tačiau vairuotoja buvo nublokšta į dešinę, kuri ir buvo labiausiai sužalota.
Iš ligoninės taip pat buvo parvežta dar gulinti. „Aš negalėjau remtis dešine puse, negalėjau atsikelti, atsisėsti, apsiversti lovoje“.
Mamai jaustis bejėgei, kai turėtų rūpintis vaikais, ypač sunku. Berniukai keitė įtvarus, nešiojo basonus, rūpinosi buitimi. Situacija buvo labai skaudi, tačiau moteris pasiryžo nepasiduoti. Nes jos pareiga – gyventi: dėl savęs, vaikų, draugų, kolegų, pacientų. „Aš darydavau pratimus, stengiausi keltis ir stiprėjau“, - pamena D. Šemeklienė.
Po trijų mėnesių išvyko į reabilitacijos sanatoriją Palangoje. Mėnuo buvo nepaprastai sunkus, nes slėgė baimė ir dėl vaikų: ar nepalūš paaugliai, ar nepaslys po išgyventos traumos.
Keturis mėnesius kiekvieną rytą šeimą aplankydavo 75-erių metų Daivos mama iš Kuršėnų. Jos gyvenimo ritmas taip pat buvo išmuštas iš vėžių.
Grįžusi iš sanatorijos gydytoja vėl nusprendė dirbti, nes nebuvo iš ko gyventi. Deja, šios pastangos buvo nepamatuotos – sveikata vėl pašlijo.
Neseniai gydytoja vėl ėmėsi darbo. „Buvau priversta kabintis į gyvenimą, dėl vaikų ir jų siekių“, - kalba medikė, iš kurios per vieną sekundę atimta ne tik sveikata. Atimtas didžiulis malonumas vairuoti automobilį. Šiandien gydytoja vis dar bijo sėsti prie vairo. Atimta galimybė gyventi visavertį gyvenimą, nes iki šiol dar nebuvo nė vienos dienos, kad nereikėtų gerti nuskausminamųjų.
Jeigu galėsim – padėsim...
Elementarus žmogiškumas reikalauja padėti tam, kurį esi nuskriaudęs. Atėjo į ligoninės palatą, kurioje po patirtų traumų gydėsi Daiva Šemeklienė, ir banko mašinos vairuotojas. 32-ejų metų „Snoro“ banko Apsaugos skyriaus viršininkas Kornelijus Nutautas atėjo su mama. Jis atnešė dėžutę „Rafaelo“ saldainių, vynuogių ir sulčių.
„Tai jeigu galėsim kuo nors padėti – padėsim“, - pažadėjusi mama, ir lankytojai netrukus pasišalino iš palatos.
Aplankė nukentėjusiąją ir banko „Snoras“ darbuotoja. Pirmą kartą - dar būnant ligoninėje. Į palatą įėjusi mergina su gėlių puokšte prisistatė „Snoro“ banko darbuotoja. Ji priminė, kad Daiva turi jų banko atsiskaitymo kortelę, todėl galinti naudotis banko paslaugomis. Kitą kartą banko darbuotoja atėjusi į namus, tada atnešė gėlių ir saldainių. Tokio dėmesio iš banko darbuotojų, moters manymu, – akivaizdžiai mažoka.
Deja, prireikus pagalbos teko kreiptis į draugus, į kolegas, pažįstamus, kurie nuoširdžiai padėjo, kai reikėjo ją nešti neštuvais, kai reikėjo palydėti į sanatoriją ir grįžti namo. Nenorėdama kitų apsunkinti gyveno kambaryje, kuriame galėjo būti viena, kuriame pagerinta mityba. Nes niekas iš namų neatveš, žinojo. Deja, paaiškėjo, kad niekas už tai ir nesumokės, nes valstybė moka tik už minimalų aptarnavimą reabilitacijos įstaigoje.
Avarijos metu, į kurią motina su sūnumi pateko po apsilankymo teatre, buvo sugadinti ir šventiniai drabužiai – paltas, kelnės, batai, sudužo mobilieji telefonai, pasimetė auskarai, apyrankė.
Tiesa, draudimas padengė dalį nuostolių už dvejus metus važinėtą automobilį, dalį daiktų.
Tačiau didžiuliai nuostoliai, kurie užgriūva kiekvieną žmogų dėl sužalotos sveikatos, patirto streso, neatlyginti.
Nesulaukusi pagalbos iš banko moteris nusprendė raštu kreiptis į bendrovę „Snoras“, kurioje ir dirbo „Transporterio" vairuotojas.
Sulaukusi atsakymo moteris liko priblokšta. Jame buvo teigiama, kad ji šiame autoįvykyje – padidinto pavojaus šaltinis, todėl solidariai su banko apsaugos skyriaus viršininku atsakanti už pasekmes. Bankas prašąs iš jos priteisti moralinės žalos atlyginimą Lukui Šemekliui bei sumokėti banko bylinėjimosi teismo išlaidas.
Šie ir kiti banko atsakyme pateikti išvedžiojimai galutinai pribloškė ir moteris pateikė teismui civilinį ieškinį dėl materialinės ir moralinės žalos atlyginimo.
„Man baisiausia ne dėl to, kas įvyko, bet dėl to, kas dar manęs laukia“, - kalba gydytoja, po kelių dienų nuo skaudžios avarijos ligoninės palatoje sutikusi 46-erių metų sukaktį. Medikai supranta, kad jos sveikata blogėja.
Banko atstovas viešiesiems ryšiams Tomas Vaišvila tikina, jog neatsisako mokėti žalą, tačiau tam reikia teisinio pagrįstumo: išlaidų kasos čekių, sąskaitų. „Mes savo atsakyme ir paprašėme pateikti dokumentus, kurie pagrįstų materialines išlaidas, susijusias su gydymu“, - tvirtina T. Vaišvila ir priduria, jog apmaudu, kad nepavyko susitarti neteisminiu būdu.
Paklaustas, kaip suprasti banko pateiktame atsakyme pateiktą prielaidą, jog nukentėjusioji, kaip padidinto pavojaus šaltinis, taip pat turi padengti sūnaus patirtus nuostolius, banko atstovas pareiškė, jog tai – tik teisinė formuluotė...
Banko vairuotojas – vėl prie vairo
Dar labiau nei banko „Snoras“ abejingumas moterį nustebino tik po metų įvykęs pirmasis posėdis Šiaulių miesto apylinkės teisme. Tik jo metu gydytoja išgirdo, kad buvęs banko vairuotojas, nors ir atleistas iš banko, tačiau toliau dirba vienoje įmonėje vairuotoju.
„Iš jo net vairuotojo pažymėjimas neatimtas“, – stebisi moteris.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas Kęstutis Dičius paklaustas, kodėl penkias promiles pripūtęs vairuotojas iki šiol tebeturi visas teises sėsti prie automobilio vairo, paaiškina, kad komentuoti bylą, kurią jau nagrinėja teismas, jis neturįs teisės. Tačiau, pasak jo, teisiškai ši situacija nieko neturinti stebinti, nes vairuotojo laukia baudžiamosios bylos nagrinėjimas, kurią baigus ir bus paskirta bausmė. Dvi bausmės vienam žmogui, anot pareigūno, negalimos, taip būtų pažeidžiamos žmogaus teisės.
Nemažiau nustebino ir banko pozicija. Nors banko „Snoras“ apsaugos viršininkas vairavo beveik mirtinai girtas, nubaustas tik atleidimu iš darbo. „Ar kas nors atsako už tai, kad inkasatoriaus automobilis vairuojamas neblaivaus banko darbuotojo, kuriame gali būti ir žmonių pinigai? Akivaizdu, kad jie gali būti nesaugūs“, - klausiame atstovo viešiesiems ryšiams. „Mes nesame valstybinė įstaiga, todėl griežtai laikomės visų nustatytų vertybinių popierių saugos taisyklių“, - teigia T. Vaišvila ir patikina, jog tinkamai įvertintos visos aplinkybės, kad toks elgesys, kokį pademonstravo buvęs darbuotojas, netoleruotinas, todėl apsaugos viršininkas neteko darbo.
Deja, į trečiąjį baudžiamosios bylos posėdį avarijos kaltinamasis neatvyko. Jo advokatas, pasak Šiaulių apygardos teismo atstovo spaudai Vytauto Jončo, pateikė raštą patvirtinantį, kad jo ginamasis išvykęs į komandiruotę Rusijoje. Dėl pasienyje susidariusių transporto kamščių jis negali atvykti į teismo posėdį.
Deja, tokiu poelgiu avarijos kaltininkas pažeidė ir kardomąją priemonę, raštu pasirašytą pasižadėjimą bylos nagrinėjimo metu neišvykti iš gyvenamosios vietos. Nors prokuroras, anot V. Jončo, prašė skirti griežtesnę kardomąją priemonę, tačiau gynėjui pavyko įrodyti, kad tai trukdytų dirbti ir, žinoma, atlyginti žalą nukentėjusiajai. Teismo posėdis atidėtas. Belieka tikėtis teismo objektyvumo, nes tai, kas vyksta iki šiol – tik klaikus sapnas, kuriame žongliruojama žmonių likimais, negalvojant ne tik apie skriaudą patyrusio žmogaus gyvenimą, bet ir apie elementarų žmogiškumą.
Zita Katkienė
