S. Gaidjurgio vietą užimti taikėsi ir Darius Šernius-Darėnas (g. 1967 m.). Jis, vienas iš karštakošiškiausių S. Gaidjurgio gaujos „torpedų“, konfliktuoti su vadeiva pradėjo dar 1993 metais.
Fiziškai labai stiprus ir gerai išsitreniravęs D. Šernius kartą susimušė su S. Gaidjurgiu, o po to pasitraukė iš jo gaujos ir ėmė kurti savo grupuotę. Planavo žudyti tiek Gaidjurginius, tiek Bėglikinius, o atėjus tinkamam metui, užimti vienvaldžio lyderio vietą.
„Akistatos“ kalbinti to meto Klaipėdos teisėsaugininkai sakė, kad tik D. Šerniaus areštas S. Gaidjurgį išgelbėjo nuo mirties. Tuo metu šnekėta, kad pats S. Gaidjurgis įskundęs Darėną ir paprašęs policininkų jam pakišti sprogmenų.
S. Gaidjurgis, kalbėdamas su korespondentu, tai paneigė. Gal jis ir teisus, nes D. Šerniaus sodybose buvo rasta daugybė sprogmenų, ginklų, padirbtų dokumentų.
Kita vertus, gal grotos išgelbėjo ne S. Gaidjurgio, o D. Šerniaus gyvybę, nes iš vėlesnių įvykių paaiškėjo, kad S. Gaidjurgis su konkurentais nesiceremonydavo.
Kovoti ruošėsi rimtai
D. Šernius intensyviai ruošėsi kovai su kitomis gaujomis. Domėjosi specialia literatūra apie teroristinių aktų vykdymą, sprogdinimus, įvairiausias sprogmenų rūšis. Mokėsi kovos veiksmų, treniravosi mėtyti kirvį ir peilius.
Užsiėmimus planavo specialioje užrašų knygutėje, kur kruopščiai žymėjosi ne tik savo sportinius laimėjimus, bet ir tolimoje ateityje numatomas pasiekti aukštumas. Jo planai siekė net 16 metų į ateitį. Pavyzdžiui, aukščiausiąjį karatė lygmenį ketino pasiekti 2008–2013 metais.
Tačiau vien tobulai įvaldytais kovos menais D. Šernius nepasikliovė. Jo nusipirktoje sodyboje Klaipėdos rajono Vaitelių kaime ir nuomojamame garaže policija aptiko apie 800 kilogramų sprogmenų, dvi minas su laikrodiniais sprogdikliais, kovinę granatą F-1, įvairių ginklų, duslintuvų, apie 11 000 įvairaus kalibro automato, pistoleto šovinių, apie 440 detonatorių, policininkų uniformų, kaukių. Tuo metu tai buvo pats didžiausias kada nors Lietuvoje rastas sprogmenų ir šaudmenų kiekis.
Bronsonas dingo išvykęs iš Kretingos
Kai be žinios pradingo policijai kaip automobilių vagis žinomas Arūnas Brencius, pravarde Bronsonas, įtarimas iš karto krito ant D. Šerniaus-Darėno.
Apie neramų Bronsono gyvenimą bylojo faktas, jog prieš 3 metus iki dingimo jis kartą buvo atgabentas į Klaipėdos ligoninę kulkų suvarpytomis kojomis, tik jokių pretenzijų niekam nereiškė. Vėliau, kai jau susidėjo su D. Šerniumi, A. Brencius neilgam buvo sulaikytas prevencine tvarka. Prieš dingdamas Bronsonas jau kurį laiką nuolat kartojo žmonai, jog jam likę neilgai gyventi, tačiau kodėl – neaiškino.
Tą dieną A. Brencių drauge su D. Šerniumi apie pietus daug žmonių matė Kretingoje, atvažiavusius Darėno BMW'u. Liudininkai atkreipė dėmesį, jog A. Brencius visą laiką tylėjo, jo vyzdžiai buvo išsiplėtę, atrodė lyg apdujęs, nors alkoholio kvapo nesijautė.
Valandą prieš vidurnaktį Darėnas sugrįžo vienas išdaužtu užpakaliniu automobilio lango stiklu. Pažįstamiems jis sakė, esą A. Brencius išlipęs Kretingos autobusų stotyje.
Kitą dieną ant automobilio sėdynės buvo aptikta kraujo dėmių, o kiek vėliau D. Šernius padavė savo parankiniui S. Bogunui parduoti dvi auksines grandinėles. S. Bogunas suprato, kad grandinėlės yra dingusio Bronsono.
Paieška truko devynis mėnesius
Tuo metu D. Šernius jau ėmė slapstytis, nes buvo ieškomas kaip įtariamasis turto prievartavimo byloje. Pajutęs, kad jo sodyba Darbėnų apylinkėse jau žinoma policijai, besislapstantis D. Šernius įsigijo kitą – Žemaitijoje, Plungės rajone.
Ten, Plokščių kaime esančioje sodyboje, Vidaus reikalų ministerijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai jį sulaikė tik po 9 mėnesių. Kai po vidurnakčio į sodybą įsiveržė teisėsaugininkai, smagi kompanija joje gėrė alų ir kramsnojo šašlykus. Ant stalo vyrai buvo pasidėję Kinijoje pagamintą pistoletą su duslintuvu ir infraraudonųjų spindulių taikikliu, o D. Šerniaus kišenėse pareigūnai surado Sergejaus Černiajevo vardu išduotą Sovietų Sąjungos piliečio pasą ir vairuotojo pažymėjimą. Ant abiejų dokumentų buvo užklijuotos D. Šerniaus nuotraukos.
Negyvėlis su virvele ant kaklo
Dar po 3 mėnesių toje pačioje sodyboje aptiktas pusantro metro gylyje užkastas A. Brenciaus lavonas su smurto žymėmis veide. Nustatyta, kad nužudytasis buvo pasmaugtas specialia virvele su
mazgeliais. Tokį įnagį liudininkai buvo matę D. Šerniaus rankose.
Ekspertai nustatė, jog prieš nužudant A. Brenciui į galvą suduoti 7 smūgiai buku daiktu. Taip paaiškėjo išdaužto užpakalinio lango paslaptis. Stiklas subyrėjo mušant Bronsoną D. Šerniaus automobilio viduje, o stiklo duženų rasta sodyboje netoli pastato. Šnekėta, kad A. Brencius nužudytas dėl to, jog apgavo D. Šernių kažkokiuose finansiniuose reikaluose. Šiaip ar taip, tai ir liko tik šnekomis.
Įdomūs Darėno užrašai
Teisėsaugininkus ypač sudomino sodyboje surastas D. Šerniaus žurnalas. Jame gaujos vadeiva buvo kruopščiai surinkęs duomenis apie S. Gaidjurgio ir S. Bėgliko grupuočių struktūras, jų narių gyvenamųjų vietų planus, šeimų sudėtis, lankymosi vietas. Ten pat buvo sudarytas jų sekimo planas ir nurodyti informacijos šaltiniai.
Pasak šiuos dokumentus nagrinėjusių pareigūnų, atrodė, jog šie užrašai – patyrusio policijos operatyvinio darbuotojo sukaupta informacija, nes patys pareigūnai apie čia išvardintus nusikalstamo pasaulio atstovus turėjo ne ką daugiau žinių. Tyrimo metu nustatyta, kad duomenis kaupė ir sistemino pats Darėnas, o kiti gaujos nariai rinkdami informaciją tik vykdė jo užduotis, dažnai net nesuvokdami jų prasmės.
Ypatingas dėmesys užrašuose buvo skirtas S. Gaidjurgiui: aprašyta jo namo geografinė padėtis, privažiavimo keliai, namą saugančių šunų voljerai. Užrašuose net pažymėta, kad mūrinės tvoros vartai atsidaro juos atstumiant. Išvardintas ir S. Gaidjurgio šeimos narių turtas. Nepamiršta pažymėti, kad uošvė savaitgaliais važinėja į žento sodybą.
D. Šerniaus užrašuose buvo detaliai suplanuotas S. Gaidjurgio sekimas. Nurodyta uošvę Angelę ir žmoną sekti nuo parduotuvės iki namų, sužinoti lankymosi vietų adresus, telefonus, be to, išsiaiškinti joms priklausančius automobilius. Sekimui planuota naudoti ne tik pasiklausymą ir vizualinį stebėjimą, bet ir fotografijos bei filmavimo techniką.
Sutrukdė areštas
Tačiau savo planų D. Šerniui įgyvendinti nepavyko. Jis buvo areštuotas, o 1998 metų sausį Klaipėdos apygardos teismas jį ir dar tris gaujos narius nuteisė už turto prievartavimą, ginklų, šaudmenų laikymą, dokumentų klastojimą. Teismui nepavyko įrodyti, jog D. Šernius prikišęs nagus prie A. Brenciaus nužudymo, tad jam buvo skirti 8 metai nelaisvės.
Kaip jau Lietuvoje įprasta, į laisvę D. Šernius-Darėnas buvo paleistas anksčiau laiko. Jis sugrįžo ne į Klaipėdą, o į Druskininkus, kur buvo apsigyvenusi jo žmona.
2004-aisiais D. Šerniaus pavardė sušmėžavo trijų automobilių vagystės istorijoje, bet toje byloje niekas nebuvo apkaltintas.
