Mirties neišvengė ir artimas Sigito Gaidjurgio bendražygis. Tiesa, jį nužudyti pavyko ne iš pirmo karto.
Cibulia neišgyveno
1993-iųjų balandžio pabaigoje buvo pasikėsinta į Sigitui Gaidjurgiui artimą Romualdą Norvaišą (g. 1962 m.), pravarde Cibulia. Pasikėsinimas nepavyko: kaukėti užpuolikai metė į Cibulią metalinį strypą, o po to šovė iš nupjautavamzdžio, tačiau R. Norvaiša suspėjo ranka prisidengti galvą, tad šratai nutraukė kelis jo rankos pirštus. Tą kartą Cibulia liko gyvas, tačiau jo likimas jau buvo nulemtas.
Tų pačių metų liepos mėnesį R. Norvaiša važiavo miško keliuku į Priekulę pas S. Gaidjurgį. Tuo metu jį ir sužeidė iš nupjautavamzdžio paleista kulka. Palikęs automobilį Cibulia bandė bėgti, tačiau žudikas jį pasivijo ir pribaigė šūviu į galvą. Manoma, kad tai padarė tuo metu pagrindinio S. Gaidjurgio konkurento Sergejaus Bėgliko į Klaipėdą iš Maskvos pakviestas Stanislavas Dudakas, vadintas Smolensko ir Taisono pravardėmis. Buvo kalbama, kad S. Bėglikas už susidorojimą su S. Gaidjurgiu Taisonui siūlė 10 000 dolerių, tačiau šis nesiryžo S. Gaidjurgį, banditų terminu tariant, „padėti į vietą“.
Tas kalbas, aišku, girdėjo ir S. Gaidjurgis. Tad netrukus sekė atsakomasis smūgis: buvo apšaudytas S. Bėgliko automobilis VAZ-2108. Sužeistas S. Bėglikas, kaip paprastai, niekam pretenzijų neturėjo ir savo reikalus žadėjo išsiaiškinti pats. Besigydantį ligoninėje jį visą laiką saugojo draugai. Užbėgant įvykiams už akių galima konstatuoti, kad nuolat nuo teisingumo ir į jį besikėsinančių konkurentų rankų sėkmingai išsisukantis S. Bėglikas nepaspruko tik nuo likimo – 1997 metų sausį automobiliu „Audi 80“ viršijęs greitį S. Bėglikas pateko į autoavariją ir susilaužė stuburą. Nuo to laiko jis prikaustytas prie invalido vežimėlio.
Gaujų karo aukos
Praėjus kelioms dienoms po pirmo pasikėsinimo į Cibulią, Priekulėje buvo apšaudytas dar vienas VAZ-2108, kuriuo važiavo Arūno Kubiliaus gaujai priskiriamas Kęstutis Ažbukevičius (g. 1971 m.), taip pat Gaidjurginiai Genadijus Bondarevas (g. 1965 m.) ir Algirdas Dobilas (g. 1970 m.). Tai tas pats A. Dobilas, turėjęs Basmačiaus pravardę, su kuriuo S. Gaidjurgis bėgo į Italiją, o vėliau – į Indoneziją.
Sužeistas A. Dobilas dar sugebėjo paskambinti S. Gaidjurgiui. Šis nedelsdamas nuskubėjo link Priekulės. Atvažiavęs prie už miestelio stovinčio aštuntuko, prie jo vairo S. Gaidjurgis pamatė kraujais paplūdusį G. Bondarevą ir sužeistą A. Dobilą. S. Gaidjurgis abu ištraukė iš automobilio ir nuvežė į ligoninę.
Bevežant A. Dobilas papasakojo, kad jie važiavo į Kintus. Iš paskos važiavo Kęstutis Kochas ir Arūnas Šidlauskas, buvusios S. Gaidjurgio sugyventinės sūnus. Netikėtai ant užpakalinės sėdynės sėdėjęs K. Ažbukevičius paprašė sustoti, o sustojus išsitraukė pistoletą ir šovė pirmiausia į A. Dobilą, po to – į G. Bondarevą. A. Dobilas sužeistas sugebėjo atimti iš K. Ažbukevičiaus ginklą ir nušovė jį patį.
Savo geriausio draugo A. Dobilo S. Gaidjurgis išgelbėti nesuspėjo – jo gyvybė užgeso prie ligoninės priimamojo durų. G. Bondarevas mirė reanimacijoje.
Baras sėbrui atminti
Tuo metu Klaipėdoje vyko batalijos dėl pastato Tilžės gatvėje, kuris priklausė Darbininkų sąjungai. Pastatas buvo išnuomotas dviem uždarosioms akcinėms bendrovėms. Abi jos vertėsi automobilių detalių prekyba ir konkuravo tarpusavyje.
Viena jų mokėjo duoklę V. Arbačiausko, o kita – S. Gaidjurgio gaujai. Ilgai tokia kaimynystė tęstis negalėjo ir vieną gražią dieną Darbininkų sąjunga nutraukė nuomos sutartį su Arbatiniams mokančia bendrove. UAB vadovai spyriojosi, nes nutraukiant nuomos sutartį buvo padaryta teisinių pažeidimų, tačiau buvo iškraustyti prievarta. Iškraustymo dieną prie pastato sukiojosi nemažai S. Gaidjurgio „komandos“ narių, o pusgirtis Cibulia, pasikabinęs ant kaklo didžiulį medinį kryžių, visiems gyrėsi, kad šio pastato šefas dabar bus jis.
Tose patalpose netrukus buvo atidaryta kavinė „Dobilas“, taip pavadinta Priekulėje nušautam gangsteriui A. Dobilui atminti. Netrukus ši kavinė tapo mėgstama uostamiesčio mafiozų susibūrimo vieta. Tačiau Cibuliai taip ir neteko jai vadovauti – kulka jį surado anksčiau.
Ultimatumas V. Varnui
1993 metų pabaigoje žuvo du Kubiliniai – Tomas Kybartas (g. 1974 m.) ir Egidijus Sanda (g. 1972 m.). Jų automobilyje „Opel Rekord“ po sėdyne sprogo užtaisas, prilygstantis pusės kilogramo trotilo ekvivalentui, todėl E. Sandos kūno dalys buvo ilgai renkamos aplink įvykio vietą, o T. Kybartas mirė ligoninėje, praėjus kelioms valandoms po sprogimo. Po šių įvykių Arūnas Kubilius (g. 1972 m.) ir dar vienas Kubilinis – Arūnas Sakalauskas (g. 1971 m.), – bijodami keršto, pasislėpė Maskvoje. Dingo iš Klaipėdos ir K. Kochas.
O likusiesiems uostamiestyje buvo nesaugu. Įniršęs S. Gaidjurgis pateikė Viktorui Varnui-Čangai ultimatumą: arba vykdomi visi jo reikalavimai, arba Čanga dingsta iš miesto. V. Varnas ultimatumą atmetė.
Birželio 14 dieną miesto centre susprogo automobilis. Radijo bangomis valdomas po sėdyne padėtas užtaisas sprogo tuo metu, kai Čanga privažiavo tinkamą vietą – be pašalinių praeivių, mažai butų langų. Sprogimas V. Varnui išdraskė apatinę kūno dalį. Nugabentas į ligoninę Čanga mirė.
V. Varno žūtis uostamiestyje turėjo nemažą atgarsį, nes daugelis jį pažinojo kaip netipinį mafiozą. Čanga garsėjo kaip paprastas, nešykštus, nesilaikęs jokių nusikaltėlių taisyklių vyrukas, neretai duodavęs pinigų jo kontroliuojamuose lošimo automatuose prasilošusiems vaikinams. Pradžioje manyta, kad su V. Varnu susidorota dėl jo nesutarimų su S. Gaidjurgio grupuote, tačiau sklandė versija, kad tas „paprastas vyrukas“ buvo slaptasis policijos agentas. Ar taip buvo iš tiesų, Klaipėdos teisėsaugininkai nesigiria, tačiau visa uostamiesčio mafijos istorija, atrodo, glaudžiai susijusi su pareigūnais. Sekant įvykius susidaro įspūdis, jog kone kiekviena gauja turėjo aukštesnio rango globėją teisėsaugoje ir savo ruožtu teikė jam informaciją apie konkurentus.
Pats S. Gaidjurgis dabar neigia, kad jis yra prikišęs nagus prie Čangos nužudymo.
Gatvėse sproginėjo prieštankinės minos
1994-aisiais ir vėlesniais metais sprogdinimai Klaipėdos gatvėse nebuvo jokia retenybė. Po kurio laiko, kai buvo susprogdintas Čanga, Baltijos prospekte prieštankinė mina į gabalus suplėšė A. Šidlausko automobilį „Citroen“. Savininkas įvykio nekomentavo, todėl buvo manoma, kad jis kažką slepia. Nuaidėjus sprogimui policija uždarė miestą. Talkinant „Aro“ pareigūnams, buvo atlikta gan sėkminga tais metais operacija. Policininkams pakliuvo už Raudonojo Kryžiaus ligoninės chirurgo sumušimą ieškomas jau mums gerai pažįstamas S. Bėglikas, „Dobilo“ kavinėje įkliuvo E. Judvytis, pravarde Edisonas. Kartu su Gaidjurginiams priskiriamu R. Vilučiu jis dažnai važinėdavo į Lenkiją, o Klaipėdoje buvo nuteistas už vagystę, atidedant bausmės vykdymą. Tačiau Edisonas nevykdė jam paskirtų apribojimų ir buvo paskelbta jo paieška, kad uždarytų jį į koloniją.
Tie abu sulaikymai ir „Citroen'o“ sprogimas įvyko vasario 17-ąją, o dviem dienomis anksčiau buvo sušaudytas R. Vilutis. Vasario 15-osios pavakare jis, išėjęs iš savo namų Klevų gatvėje, sėdo į automobilį „Mazda“, registruotą savo nepilnametės meilužės Gitanos vardu. Variklio užvesti vyras nebesuspėjo. Tarsi iš po žemių atsiradę du kaukėti banditai į automobilį ir R. Vilučio kūną paleido visą automato apkabą. Egzekuciją užbaigė du kontroliniai šūviai nelaimėliui į galvą. Policija nužudymo vietoje atsirado po kelių minučių, tačiau žudikai dingo lyg į vandenį. Nieko naujo pareigūnams nepasakė ir po dviejų dienų sulaikytas E. Judvytis, tylėjo ir žuvusiojo R. Vilučio sugyventinė. Mergina, saugant jos gyvybę, kelioms dienoms buvo uždaryta į areštinę.
S. Gaidjurgio gaujos gangsteris R. Vilutis specializavosi automobilių vagystėse užsienyje, nors Lenkijoje buvo įkliuvęs už parduotuvės apiplėšimą. Šios šalies kalėjime jis sėdėjo 13 mėnesių ir sugrįžo į Lietuvos uostamiestį. Pagal oficialią versiją, Lenkijos pareigūnams pristigo įkalčių įtariamojo kaltei įrodyti, tačiau tuo metu Klaipėdoje visi kalbėjo, jog savo bendrą išpirko S. Gaidjurgis, paklojęs už jį stambią sumą.
