R. Kazėnienė trečiadienį Vyriausybėje su kolegomis apžvelgdama pirmines ministerijoje baigiamo Kalėjimų departamento audito išvadas tvirtino, kad R. Bakšys dar ministerijos auditoriams atliekant pirminį auditą Pravieniškių pataisos namuose „buvo žmogus, suinteresuotas stabdyti procesus“.
„Vienas iš tokių dalykų, kur mes labai akivaizdžiai susidūrėme konkrečiai su viceministro Bakšio pasipriešinimu, buvo, kai jau pirminiame Pravieniškių audite mes norėjome kreiptis dėl didelės žalos padarymo valstybei, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas – tai buvo akivaizdžiai sustabdyta ne ministrės, bet būtent jo“, – žurnalistams sakė R. Kazėnienė.
Anot jos, tuomet ministerija „įjungė stabdį“, auditas tęstas toliau, o Pravieniškių pataisos namai „ruošė dirvą, kad galėtų sušvelninti aplinkybes“. Ji teigė, kad ministerijoje nuolat buvo skatinama kuo mažiau viešinti tyrime nustatomas problemas. R. Kazėnienė sako sulaukusi iš viceministro užuominų, kad galbūt ji, siekdama viešumo, ruošiasi dalyvauti politikoje ir kraunasi sau kapitalą.
„Apie tai, kad aš ketinu siekti politinės karjeros arba tai, ir tai, kad sustabdė mūsų norą pradėti ikiteisminį tyrimą nedelsiant – tai buvo viceministras Bakšys. Aš buvau ne viena, kartu su vedėja, buvo keturių asmenų susitikimas: ministrė, viceministras ir mudvi“, – tikino R. Kazėnienė.
Ji sako šiuo metu patirianti persekiojimą, užsimena, kad ji ir jos vyras yra sekami, sugadinta jos namų apsaugos dalis, po automobiliu rastas galbūt sekimui naudotas įrenginys – dėl to Kauno policija yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą. R. Kazėnienė mini ir bendrovės „Niklita“ inicijuotą bylą prieš ją dėl galimo garbės ir orumo pažeidimo. Ši įmonė figūruoja patikrinimų kalėjimų sistemoje išvadose.
Pati R. Kazėnienė visus šiuos dalykus vertina kaip „keršto akciją“ dėl viešinamų problemų, darbo ministerijoje prisidedant prie audito.
„Vyro automobiliu pasinaudojau sekmadienį, tuomet pajudėjau iš kiemo, buvo rastas daiktas, kuris sukėlė įtarimų. Kam jis skirtas, mes nežinome. Tai – ne vienintelė aplinkybė, kuri sukėlė rūpesčių, apie tai žodžiu esu seniau kalbėjusi, kad vyksta neįtikėtini dalykai, kai privažiuoja matyti automobiliai, pabūna 10-15 minučių, pasėdi, nuvažiuoja (...), tiesiog ieškoma galimų „kompromatų“, galimų burbulų, kuriais būtų stabdomi šie procesai, galų gale, (siekiama – BNS) mane iš ministerijos tokiu būdu pašalinti, sustabdyti visą šią agresyvią politiką“. – pasakojo R. Kazėnienė.
Savo ruožtu premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas kelia abejones, ar ministrė Milda Vainiutė veikia ministerijoje savarankiškai.
„Kai kuriais atvejais aš nesuprantu, kas priiminėja sprendimus – ar viceministras Raimondas Bakšys, su kuriuo reikia derinti visus sprendimus ir iš kurio labai dažnai tekdavo girdėti pasipriešinimą bet kokiam judėjimui į priekį (...), ar vis dėlto tai yra sprendimai, kurie priiminėjami pačios ministrės?“, – svarstė jis.
Patarėjas taip pat kelia klausimus dėl Teisingumo ministerijos organizuoto Kalėjimų departamento vadovo konkurso. Anot S. Malinausko, nors konkursą laimėjo Robertas Krikštaponis, antrąją vietą konkurse užėmė Česlovas Jocius – jis laikinai vadovavo Kauno tardymo izoliatoriui po to, kai R. Kazėnienė perkelta į Teisingumo ministeriją.
Anot S. Malinausko, būtent S. Jocius pateikė išvadą ministerijai, kad Valstybės kontrolės nustatyti pažeidimai bei R. Kazėnienės iškeltos problemos „yra bevertis dalykas“.
Premjero patarėjas tvirtina, kad politinis, verslo spaudimas pasijuto, kai apie KD problemas pranešusi R. Kazėnienė tik įsidarbino Teisingumo ministerijoje. Anot jo, tuomet „prasidėjo informacijos tekėjimas“, kai gavus skundus apie galimus pažeidimus kalėjimų sistemoje, seksualinius priekabiavimus, informacija atsidurdavo sistemos viduje, informacija patekdavo verslo subjektams.
„Aš praktiškai matau situaciją, kad norima apskritai sustabdyti skaidrinimosi procesą, manau, kad tikslas yra, kad Rasa Kazėnienė paliktų Teisingumo ministeriją“, – teigė jis.
Abejonių kelia „Santaros“ tyrime figūruojančios įmonės
Savo ruožtu Teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėja Dorita Visalgienė tvirtino, kad audito metu nustatyti galimi pažeidimai dėl sutarčių vykdymo su įmonėmis, kurios minimos ir Santaros klinikų ikiteisminiame tyrime.
„Sunku pasakyti, ar tai neapdairumas, ar sąmoningas sprendimas, bet Kalėjimų departamente aptikome pirkimus, kuriuose buvo kviečiami dalyvauti asmenys, nuteisti už korupcinius nusikaltimus“, – teigė D. Visalgienė.
Anot jos, aptikta ir kitų abejonių sukėlusių sutarčių, kai tuo pat metu paslaugos buvo perkamos iš kitų juridinių asmenų, arba tokių, kuomet avansu apmokama 65 proc. ir didesnės sutarčių sumos, tačiau pačios sutartys, nors turi būti įgyvendinamos per pusmetį, užsitęsia ir kelerius metus.
„Tarp mano minimų aspektų dominuoja juridiniai asmenys, kurie pagarsėjo šiomis dienomis ir Santariškių skandale. Matyt, rizikas nustatėme teisingai“, – teigė D. Visalgienė, tačiau konkrečių įmonių pavadinimų neįvardijo.
Kalbėdamas apie auditą, S. Malinauskas užsiminė, jog audito metu nustatyti „ne šiaip milijoniniai nuostoliai“.
„Nustatytas pastatas, kuris stovi Pravieniškių pataisos namų viduryje, biokuro katilinė, kuris yra pastatytas buvusio Pravieniškių namų vadovo giminaičio. Pastatas neva teikia šilumą pataisos namams pagal kainą, kurią pats nusistatė. Maža to, šalia stovi didžiulė katilinė, kuri turi veikti dėl to, kad sutartyje nenumatyta, kad bus užtikrintas šilumos tiekimas (...) visą laiką tą buvo galima sukontroliuoti, bet to nevyko“, – pasakojo jis.
Buvęs Kauno tardymo izoliatoriaus vadovas E. Kviatkauskas į darbą grįžti negali
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas trečiadienį atmetė po nustatytų pažeidimų atleisto Kauno tardymo izoliatoriaus Edvardo Kviatkausko skundą ir paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą dėl atleidimo iš pareigų.
„Sprendimas paliktas nepakeistas“, – BNS sakė teismo atstovė Neringa Lukoševičienė. Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
E. Kviatkauskas prašė teismo grąžinti jį į pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstines pravaikštas, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pernai lapkričio 15 dieną Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė, kad E. Kviatkauskas buvo atleistas teisėtai ir pagrįstai, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir kitų jo reikalavimų.
Buvęs izoliatoriaus vadovas teisme nesutiko padaręs šiurkščių pažeidimų ir sako buvęs nepagrįstai atleistas iš šių pareigų – jam, laikinai perkeltam dirbti, esą bandoma suversti visą kaltę dėl įsisenėjusių kalinimo įstaigos problemų.
Šioje byloje atsakovu buvo patraukta Teisingumo ministerija, Kauno tardymo izoliatorius, trečiuoju asmeniu – buvusi kita E. Kviatkausko darbovietė – Vilniaus pataisos namai. Iš jos E. Kviatkauskas buvo perkeltas į Kauną.
Pareiškėjas prašė teismo panaikinti balandžio 12 dienos teisingumo ministrės Mildos Vainiutės įsakymą dėl padarytų tarnybinių nusižengimų ir tarnybinės nuobaudos skyrimo. Tą pačią dieną jis atleistas iš pareigų.
E. Kviatkauskas 2015 metais buvo laikinai perkeltas į Kauną iš Vilniaus pataisos namų, kur dirbo direktoriaus pavaduotoju.
Padėtimi kalėjimų sistemoje plačiau susidomėta, kai Kauno tardymo izoliatoriaus vyriausioji buhalterė Rasa Kazėnienė pranešė apie pažeidimus Kauno tardymo izoliatoriuje.
Po pirmo jos pranešimo pernai pavasarį vykstant tarnybiniam tyrimui atsistatydino nuo 2015 metų Kalėjimų departamentui vadovavusi Živilė Mikėnaitė, anksčiau ji ėjo Kauno tardymo izoliatoriaus direktorės pareigas. Po patikrinimo atleistas izoliatoriaus vadovas E. Kviatkauskas.
E. Kviatkauskas yra ne pirmas kalinimo įstaigos vadovas, kuris teismuose pralaimėjo ginčą dėl skirtos tarnybinės nuobaudos, nušalinimo ir kitų klausimų.
Laikiną nušalinimą nuo pareigų teismui buvo apskundusi ir buvusi Kalėjimo departamento vadovė Ž. Mikėnaitė. Ji bylą pralaimėjo.
Tuo metu buvęs Kauno tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus vedėjas Pranas Vaškys dar bylinėjasi dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimo. Juo buvo pripažinta, kad jis supainiojo interesus nedeklaruodamas, jog yra akcininkas bendrovių, teikiančių izoliatoriui atliekų vežimo paslaugas.
Pernai rugpjūtį Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino VTEK sprendimą. VTEK pateikė skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniame teismui. Skundas dar neišnagrinėtas.
Ž. Mikėnaitė ir P. Vaškys kaip specialieji liudytojai pernai kovą buvo apklausti Specialiųjų tyrimų tarnyboje atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo.
