Kaip rodo tyrimai, sveikatos apsaugos įstaigoms lietuviai jau ne pirmus metus klijuoja korumpuočiausios institucijos etiketę, o „stavkės“ medikams už atitinkamas procedūras ar jų pagreitinimą jau seniai tapo vieša paslaptimi.
Su šiomis ydomis kovoja korupcijos prevencijos veiklą gydymo įstaigose atliekantys asmenys, į kuriuos gali kreiptis korupcijos kvapą užuodę pacientai. Vis dėlto, specialių kriterijų, kurie minėtiems darbuotojams leistų dirbti savarankiškai ir efektyviai, nėra, taigi gydytojus kontroliuoti gali ir eilę metų su jais dirbę, tamprius ryšius užmezgę kolegos, o misija sutramdyti karaliais pasijutusius sveikatos įstaigos vadovus gali tapti neįmanoma.
Viešosios įstaigos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atliktame tyrime „Lietuvos korupcijos žemėlapis“ nurodyta, kad tiek valstybės tarnautojai, tiek ir kiti šalies gyventojai sveikatos apsaugos institucijas įvardija pačiomis korumpuočiausiomis institucijomis Lietuvoje: 2014 m. minėtas institucijas labiausiai korumpuotomis įvardijo 55 proc. apklaustųjų gyventojų (2011 m. – 60 proc.) ir 40 proc. apklaustųjų valstybės tarnautojų (2011 m. – 44 proc.).
Korupcijos prevencijos įstatyme numatyta, kad tokios įstaigos, kaip ligoninės, poliklinikos, turi teisę steigti padalinius, skirtus kovai su korupcija įstaigos viduje arba paskirti asmenis, kurie tuo užsiimtų. Įstatyme taip pat nurodoma, kad už antikorupcinę veiklą minėtose įstaigose atsako įstaigos vadovas.
Sveikatos apsaugos įstaigose korupcijos prevenciją atlieka vidaus medicininio audito, antikorupcijos, korupcijos prevencijos ir panašūs padaliniai.
Pareigos specifinės, tačiau konkrečių reikalavimų nėra
Štai vienos iš didžiausių sostinės gydymo įstaigų korupcijos prevencijos skyriuje dirbanti specialistė yra medikė, kuri toje pačioje įstaigoje dirba daugiau negu 20 metų. Ir tai tėra tik vienas iš daugelio pavyzdžiu. Kyla, klausimas, ar asmuo, tiek laiko pradirbęs toje pačioje darbovietėje, gali sąžiningai kontroliuoti savo kolegas ir tinkamai reaguoti į pacientų skundus?
Kokie reikalavimai taikomi pretendentams į korupcijos prevencijos specialistų pareigas sveikatos apsaugos įstaigose? Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Korupcijos prevencijos skyriaus vedėjas Vytautas Šveikauskas tikslaus atsakymo į šį tv3.lt klausimą pateikti nesugebėjo.
„Labai geras klausimas ir, kas svarbiausia, kad kriterijų nėra niekur nustatyta. [...] Mes prašydavome priimti žmogų, kuris yra savo veikloje skaidrus, nepriekaištingos reputacijos ir panašiai, o jį įvertinti – čia būtų labai įdomu“, – kalbėjo V. Šveikauskas.
SAM atstovas tikino, jog antikorupcinį darbą gydymo įstaigose dirbantiems asmenims nėra taikomas ir rotacijos principas, o tai reiškia, kad šiose pareigose žmonės gali dirbti, nekeičiami, ilgus metus.
Kilus konfliktui dėl korupcijos, teko pasitraukti pačiam
Dabartinis Vilniaus Lazdynų poliklinikos direktorius Vismantas Matulas portalui tv3.lt pripažino, jog kova su korupcija sveikatos apsaugos įstaigose dėl šią funkciją atliekančių darbuotojų nepriklausomumo ir savarankiškumo trūkumo yra itin kebli. Anot pašnekovo, tai jis patyrė savo kailiu, dirbamas Valstybinėje medicinos audito inspekcijoje. V. Matulas prisiminė, jog problemos jam kilo jau iš pat pradžių, kai su sveikatos įstaigos vadovu (vadovo pavardė redakcijai žinoma) reikėjo suderinti sritį, kurią jis turėtų audituoti.
„Pasirinkti tam tikrą sritį buvo sunku, nes įstaigos vadovas nenorėdavo, kad būtų vertinama korupcijos pasireiškimo tikimybė tam tikroje srityje, sakykime, administracinės veiklos srityje. Tuomet, kai tą sritį mes galiausiai suderindavome, parengiant išvadas, jeigu tu objektyviai matai, kad toje srityje gali pasireikšti korupcija – tokia lentelė sudaroma – tai būdavo įstaigos vadovo klausimas, ar tikrai tai yra tiesa, ar tikrai kyla pagrįsta grėsme, kad toje srityje pasireikš korupcija. Kadangi išvadas pasirašo įstaigos vadovas, o išvados teikimas yra Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT – tv3.lt), tai ne visada pavykdavo objektyviai pateikti tas išvadas, nes jos buvo koreguojamos tam tikra prasme“, – pasakojo V. Matulas.
Kiek vėliau, kaip teigė pašnekovas, paaiškėjo, kodėl tiesioginis jo vadovas nenorėjo, jog būtų kontroliuojama tam tikra įstaigos sritis.
„Įdarbinti įstaigos vadovui artimi asmenys, giminaičiai, kuro naudojimas asmeninėms vadovo reikmėms, transporto naudojimas asmeninėms reikmėms. Daug dalykų, net ir iki kriminalinių, kai įstaigos darbuotojai naudojami darbui privačioje patalpoje įstaigos vadovo, tai yra įstaigos vadovo privačiame name“, – apie esą aptiktas įstaigos vadovo nuodėmes kalbėjo V. Matulas.
Jis pasakojo, kad nustatęs minėtus epizodus, kreipėsi į teisėsaugos institucijas, buvo pradėti tyrimai, tačiau jie pasibaigė niekuo, mat pritrūko įrodymų, o įstaigoje dirbę medikai apie savo vadovo veiksmus liudyti nepanoro. V. Matulo teigimu, po tokių jo veiksmų pačiam teko trauktis išeiti iš darbo.
„Vadovo reakcija buvo... Labai puikiai atsimenu žodžius, kad „mes dviese negalėsime dirbti šioje įstaigoje“, – prisiminė V. Matulas.
Buvusių STT agentų invazija į ligonines?
V. Matulas teigė, jog siekiant, kad korupcijos prevenciją sveikatos apsaugos įstaigose atliekantys darbuotojai savo funkcijas galėtų atlikti objektyviai, sąžiningai, galima būtų keistų jų atskaitomybę, tai yra numatyti, kad jie nebūtų atsakingi vien tik įstaigos vadovui.
„Galbūt reikėtų tiesioginio kontakto su STT ar ministerija, nes įstaigos vadovas yra tas, kuris deda paskutinį tašką. Turi būti atrenkamas asmuo, kuris toje srityje kompetentingas yra ir sugebėtų objektyviai pažvelgti į problemą ir aš abejoju, ar įstaigos vadovas turėtų tame procese dalyvauti. Nes, jei jis vadovauja, o vertinama ir jo veikla, tai dirbant toje įstaigoje, negali objektyviai dirbti, nes kils konfliktas“, – svarstė pašnekovas.
Tuo metu SAM Prevencijos skyriaus vedėjas V. Šveikauskas pasakojo, kad anksčiau buvo iškelta idėja, kad antikorupcinį darbą gydymo įstaigose dirbtų buvę STT darbuotojai.
„Buvo tokia idėja [...] rekomenduoti, kad būtų įvesti etatai tokiems žmonėms [...] ir kad priimti buvusius, išėjusius į atsargą STT darbuotojus. Buvo tokia tvarka siūlyta vienai stambiai Vilniaus miesto klinikai, bet buvo pasiūlytas vienas aštuntadalis etato, bet nejaugi žmogus eis dirbti kelias valandas į savaitę. Bet pati idėja buvo nebloga“, – kalbėjo SAM atstovas, pridurdamas, jog šią idėją artimiausiu metu ketinama vėl aptarti su sveikatos apsaugos ministre Rimante Šalaševičiūte.
tv3.lt kalbintas STT Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Ruslanas Golubovas teigė, jog korumpuotus gydytojus tramdančių specialistų atrankoje didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas į darbuotojo patirtį ir kompetenciją.
„Mes galvojame, kad žmonės, kurie dirba tose pozicijose, turi turėti atitinkamą kvalifikaciją ir patirtį. Kokia ta kvalifikacija ir patirtis turėtų būti, kol kas šiuo metu nėra labai aiškių ir visiems vienodų kriterijų. Bet Nacionalinėje kovos su korupcija programoje yra numatyta viena iš esminių priemonių, kad sukurti antikorupcinės aplinkos kūrimo vadovą viešame ir privačiame sektoriuose. Viena iš minčių ir yra apibrėžti labai aiškius patirties ir kvalifikacijos reikalavimus būtent žmonėms, kurie vykdo korupcijos prevencijos veiklą“, – aiškino STT atstovas.
R. Golubovo teigimu, dėl idėjos į ligonines, klinikas įsileisti buvusius STT darbuotojus turėtų diskutuoti SAM ir sveikatos įstaigų vadovai.
„Mes tai idėjai nei pritarėme, nei atmetėme, nes tai ne nuo mūsų priklauso, ne mes tuos žmones priimame į pareigas. Arba turėtų būti principinė ministerijos pozicija pareikšta, arba gydymo įstaigų vadovų pozicija, nes jie priima tuos žmones į pareigas. O mes savo buvusių darbuotojų proteguoti negalime“, – kalbėjo STT Viešųjų ryšių skyriaus vadovas. STT atstovas savo ruožtu priminė, jog kiekvienu atveju, jeigu įstaigos vadovui kyla įtarimų ar abejonių dėl bet kurio iš savo darbuotojų, STT į pasirengusi padėti.
„Įstaigų vadovai gali kreiptis į STT dėl asmens patikrinimo su motyvuotu prašymu, tai yra, jeigu vadovas turi įtarimų, jog žmogus yra neskaidrus, jog netinkamai vykdo darbą, tai mes turime pagal Korupcijos prevencijos įstatymą surinkti ir pateikti informaciją“, – kalbėjo R. Golubovas.
