Kaip BNS teigė gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė, per kovą šeimose registruota 34 proc. visų užsikrėtimų, o darbovietėse – 16 proc. visų užsikrėtimų.
„Palyginus su sausio ir vasario mėnesio epidemiologinės diagnostikos rezultatais, matyti, jog užsikrėtimų šeimose registruojama daugiau. Sausį tokių buvo 29 procentai, o vasarį – 31 procentas“, – aiškino NVSC atstovė.
„Tuo metu skaičius atvejų, kai užsikrėtimai registruoti darbovietėse, lyginant su pastaraisiais dviem mėnesiais, taip pat yra padidėjęs. Sausį jis sudarė 15 procentų užsikrėtimų, vasarį – 13,5 procento“, – sakė ji.
Anot D. Razmuvienės, pastaruosius mėnesius mažėja užsikrėtimų gydymo, slaugos įstaigose.
„Pavyzdžiui, sausį socialinės globos įstaigose užsikrėtė 5,5 proc. asmenų, kovą – 0,1 proc. Vertintina, kad tai – sėkmingos medikų, slaugos įstaigų darbuotojų bei jų gyventojų vakcinacijos rezultatas“, – sakė gydytoja.
Jos teigimu, šiuo metu epidemiologų akiratyje yra atsidūrusios ugdymo įstaigos, kuriose užsikrėtimų skaičius kovo mėnesį, palyginus su laikotarpiais prieš tai, augo.
Kaip nurodo NVSC, kovą darželiuose užsikrėtė 1,8 proc., o vasarį ir sausį atitinkamai – 1,4 proc. ir 0,7 proc. žmonių.
Daugiau nei trečdalio atvejų užsikrėtimo aplinkybės nežinomos
D. Razmuvienės teigimu, sausį ir vasarį maždaug 44 proc. atvejų užsikrėtimo aplinkybės buvo nežinomos. Kovo mėnesį šis skaičius siekė 41 procentą.
„Šis rodiklis pastaruosius kelis mėnesius išlieka panašus. (...) Svarbu atkreipti dėmesį, kad tai nereiškia, jog šie atvejai nėra ištirti. Epidemiologinės diagnostikos tyrimo tikslas nėra tik nustatyti asmens užsikrėtimo aplinkybes. Nemažiau svarbu kaip įmanoma greičiau nustatyti sąlytį su užsikrėtusiuoju turėjusius asmenis, juos izoliuoti ir registruoti tyrimo atlikimui, taip sustabdant tolimesnį viruso plitimą“, – sakė ji.
Epidemiologės teigimu, dalis žmonių išties nežino, kur galėjo užsikrėsti, tačiau yra ir tokių, kurie informaciją slepia.
„Žmonės negali įvardinti tikslaus infekcijos šaltinio, nes išties neįtaria, kur galėjo užsikrėsti ir prie to neabejotinai prisideda šiuo metu augantis žmonių mobilumas, kai jie lankosi įvairiose vietose, kur vyksta kontaktas su kitais žmonėmis. Kita priežastis – žmonių nenoras to padaryti, nes galimai tai susiję su vienų ar kitų karantino režimo sąlygų nesilaikymu, už ką žmogui, įvardijus, gresia atsakomybė“, – sakė gydytoja.
Pasak jos, nežinomas užsikrėtimo aplinkybes gali lemti ir tai, jog šalyje plinta britiškoji viruso atmaina.
„Ji, remiantis moksliniais duomenimis, plinta žymiai greičiau. Tai reiškia, kad gali užtekti ir labai trumpo kontakto, kad infekcija būtų perduoda. Dėl to žmogus gali vertinti, kad jo kontaktas galimai buvo labai trumpas ir įprastai būtų vertintinas kaip maža rizika, bet žmogus suserga“, – sakė D. Razmuvienė.
„O jei dėl padidėjusio mobilumo kontaktų yra daugiau, beveik neįmanoma operatyviai atsekti to kontakto, kurio metu žmogus ir užsikrėtė“, – pridūrė ji.
Epidemiologės teigimu, nežinančiųjų, kur užsikrėtė, skaičiaus didėjimas stebimas nuo spalio mėnesio pabaigos.
„Neatmetama prielaida, kad tai taip pat galėjo būti susiję su gruodį Didžiojoje Britanijoje nustatyta naująja atmaina. Pavyzdžiui, praėjusių metų liepą tokių atvejų registruota apie 18 proc., rugpjūtį ir rugsėjį – 19 procentų“, – aiškino ji.
Daugiausia židinių – ugdymo įstaigose
D. Razmuvienė sako, kad šiuo metu šalyje fiksuojama daugiau nei 300 aktyvių židinių, kai prieš savaitę jų buvo apie 270.
„Augimas siejamas su karantino sąlygų atlaisvinimu, tam tikrų sektorių, kurie iki tol negalėjo dirbti, atvėrimu“, – aiškino epidemiologė.
Pasak jos, šiuo metu daugiausia aktyvių protrūkių registruota ugdymo įstaigose, tarp kurių dominuoja ikimokyklinio ugdymo įstaigos.
„Kalbant apie verslą, tokių sričių, kurios šiuo metu gali veikti ir jose nebūtų registruota protrūkių, nėra. Daugiausia aktyvių protrūkių registruota gamybos, prekybos, statybų sektoriuose, taip pat protrūkių registruota ir transporto bei logistikos įmonėse“, – sakė epidemiologė.
Tuo metu, siuvimo, baldų gamybos sektoriuose, kuriuose prieš kelias savaites registruoti žymūs protrūkiai, šiuo metu stebimas jų sumažėjimas“, – pridūrė ji.
Anot jos, kaip ir praėjusiais mėnesiais didelės rizikos sąlytį turėjusieji testuojasi vangiai – išsitiria tik kas trečias žmogus.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, šiuo metu izoliacijoje yra apie 15 tūkst. didelės rizikos sąlytį turėjusių asmenų.
