Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) mokslininkas prof. Alfredas Račkauskas su komanda balandžio mėnesį pateikė pirmąsias koronaviruso plitimo šalyje prognozes. Tuomet savo ilgalaikėse prognozėse mokslininkai teigė, kad suminis registruotų susirgimų skaičius iki metų pabaigos galėtų siekti apie 6 tūkst., o mirčių gali būti 208–247.
Dabar, praėjus pusei metų, galima matyti, kad prognozės pildosi – jau dabar turime patvirtintus daugiau nei 5 600 Covid-19 ligos atvejus, o mirusiųjų jau daugiau nei 100.
A. Račkauskas sako, kad reikia gerai suprasti, jog prognozės yra kuriamos pagal informaciją, kurią mokslininkai turi būtent tuo metu, tad dabartinės ilgalaikės prognozės jau yra kiek kitokios, nei buvo skelbta pavasarį.
„Informacijos kasdien mes gauname vis daugiau, todėl ir rezultatai keičiasi. Iš tikrųjų mes dabar dirbame prie įvairių uždavinių, ne tik prie ligos plitimo scenarijų. Taip pat dirbame ir prie mūsų žmonių savisaugos gebėjimų, savisaugos indekso. Pagal dabartinę informaciją, pirmosios bangos parametrai ir antrosios bangos parametrai kartais skiriasi netgi dešimtimis kartų“, – aiškina matematikos mokslų daktaras.
Tad kokios yra tos naujosios prognozės?
A. Račkauskas sako, kad naujausi duomenys rodo artėjantį antrosios viruso bangos piką. Mokslininkų nuomone jis šalyje turėtų būti lapkričio viduryje.
„Maksimalus susirgimų skaičius siekia ir 11 tūkst. iki metų galo, bet tai yra labai pesimistinė prognozė. Kiek ji pasitvirtins, neaišku.
Antrosios bangos prognozės yra šiek tiek kitokios, nei buvo pirmos. Pagal žmonių savisaugą mes gana liūdnai atrodome. Mūsų supratimas kaip save saugoti skiriasi nuo labai daug šalių“, – tyrimų duomenis aiškina VU mokslininkas.
A. Račkausko pateiktame grafike galima matyti, kad lapkričio mėnesį savaitinis patvirtintų ligos atvejų skaičius gali šoktelėti iki 700. Kaip rodo prognozės, atoslūgis prognozuojamas gruodį – tuomet atvejų skaičius turėtų nukristi iki maždaug 600 per savaitę ir toliau tendencingai mažėti.
VU mokslininkų duomenimis, realistinėse prognozėse metų pabaigoje patvirtintų sergančiųjų skaičius gali siekti ir 6 tūkst. Šiuo metu tokių žmonių yra kiek daugiau nei 2,8 tūkst.
Lietuvoje žmonės nesisaugo taip, kaip kitose Europos valstybėse
Tyrimų duomenys taip pat parodo, jog pagal šalies gyventojų savisaugos indeksą Lietuva atsilieka nuo daugelio kitų Europos šalių, teigia A. Račkauskas.
Kaip pasakoja profesorius, antroji banga vienose šalyse pasireiškia kiek švelniau nei kitose. Pagal tai ir galima vertinti žmonių gebėjimą saugotis, mat būtent antrosios bangos metu visos šalys karantininius suvaržymus atlaisvino taip, kaip tik galėjo.
„Naudojantis šia informacija galima šiek tiek įvertinti savisaugos parametrą. Lietuva tame kontekste atrodo gana liūdnai.
Mes turėjome 132 vietovių duomenis, tai Lietuva yra 28 vietoje nuo galo. Bet šalia yra Lenkija, dar blogesnė situacija Čekijoje, Graikijoje, Slovėnijoje.
Čia gal reikėtų ir su psichologais šnekėtis, bet žmogiška interpretacija gali būti tokia, kad lietuviai, kai jų niekas nevaržo yra linkę ir patys save mažiau varžyti. Ko gero mėgstame labiau rykštę, negu savo protą“, – savo įžvalgas pateikia A. Račkauskas.
Profesorius Verygos kritikai nepritaria
Antradienį vykusioje spaudos konferencijos sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sukritikavo matematikų atliekamų prognozių patikimumą.
„Gerai yra jas matyti, svarbu yra žinoti ir tuos pačius matematinius modelius. Vadovaujantis tais modeliais buvo suplanuota, kiek reikia išplėsti deguonies, lovų skaičių, kiek įsigyti plaučių ventiliavimo aparatų. Pagal tai mes skaičiuojame lovų apkrovimo procentą.
Į tai yra atsižvelgiama, bet supraskime, kad bet kokia prognozė yra viso labo prognozė, nes ji negali įvertinti tokių dalykų, kurie nuo matematikų niekaip nepriklauso“, – žurnalistams kalbėjo A. Veryga.
Jo nuomone, matematikai negali tikslingai įvertinti žmogiškojo faktoriaus, tad ir jų prognozėmis aklai pasitikėti nereikėtų:
„Įsivaizduokite, kokį modelį turėtų matematikai susidėlioti, kalbant, pavyzdžiui, apie Raseinius. Vienas modelis būtų, kad gyventojai sutinka tirtis, židiniai yra efektyviai išaiškinami, izoliuojami, liga nebeplinta. Kitas modelis – netikime virusu, gyvename sąmokslo teorijomis, nesitiriame, vaikštome į darbą būdami simptominiai ir panašiai.
Šito mokslininkas negali įvertinti, ypatingai matematikas“.
Prof. A. Račkauskas ministrui atsako, kad nors kiekvieno žmogaus elgsenos įvertinti gal ir neįmanoma, matematikai turi daugiau sugebėjimų ir įrankių, nei galima pagalvoti.
„Tai yra chaoso procesas. Bet matematika turi įrankių dirbti ir su chaosu.
Tam reikia tiesiog pritaikyti tam tikrus metodus ir nagrinėti ne pavienį žmogų, o sugrupuotus žmones, kaip, pavyzdžiui, šalis, regionus ir panašiai. Tada atsiranda tam tikra tvarka, atsiranda dėsningumai, kuriuos gali matematikai pagauti“, – tv3.lt aiškina mokslininkas.
Netikslios prognozės gali būti ir SAM kaltė
A. Račkausko nuomone, jau ilgą laiką yra žinoma, kad informacijoje slypi duomenys, o matematikams svarbiausia yra tai, kokius duomenis jie gauna. Visgi, čia, kaip sako profesorius, Lietuvos institucijos dar neturi pakankamai žinių ir suvokimo.
„Turėčiau mesti akmenį į daržą ir Sveikatos apsaugos ministerijai ir kitiems kas, tvarko duomenis. Su duomenimis yra blogai, jeigu švelniai pasakyti. Iš tikrųjų nemokame mes dar tvarkyti duomenų, neturime tinkamų duomenų įstatymų.
Mes dar esame tokie žali, kad tik žinome žodžius „didieji duomenys“ ar „sveikatos duomenys“, bet tvarkytis su jais tikrai nemokame.
Duomenys turi būti pirmiausia tvarkingi, neturi būti praleidimų jokių. Kuo detalesni duomenys, tuo daugiau informacijos mes galėsim turėti. Jeigu pagauname žmogų, kuris yra infekuotas, viską reikia užfiksuoti apie jį. Bet kažkodėl kartais atsiranda baimė, kad duomenų bus per daug, bus pažeista duomenų apsauga“, – sveikatos apsaugos ministrui replikuoja A. Račkauskas.
NVSC informuoja, kad Lietuvoje iš viso patvirtinti 5625 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 2842 asmenys, 2660 – pasveiko.
Savo ruožtu, visuomenės sveikatos specialistai ragina žmones laikytis visų koronaviruso infekcijos plitimo prevencijos priemonių – rankų higienos, kosėjimo, čiaudėjimo etiketo, dėvėti asmens apaugos priemones, laikytis fizinės distancijos ir kita.
Kaip ir kada įvyksta COVID-19 infekcija galite pamatyti šiame reportaže:
