„Daugiau didelių nei mažų ir vidutinių įmonių atstovų apklausoje teigė, kad jų įmonių finansinė būklė atsikurs greičiau, tai yra trumpiau nei per du mėnesius. Nepaisant tokio optimizmo, apklausa rodo, kad COVID-19 akivaizdoje verslas kur kas atsargiau nei anksčiau vertina veiklos perspektyvas dėl makroekonominės padėties neapibrėžtumo ir galimos koronaviruso antrosios bangos poveikio, todėl didesnė dalis prognozuoja eksporto traukimąsi. Palyginti su pernai, gerokai mažesnė dalis apklaustų įmonių planuoja didinti darbuotojų skaičių ir numato tolesnį jų atlyginimų augimą”, – sako Paulius Morkūnas, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas.
Palyginti su praėjusių metų tokios apklausos duomenimis, kai eksporto augimą prognozavusių įmonių buvo 20 proc. punktų daugiau nei tų, kurios prognozavo traukimąsi, šiemet net 17 proc. punktų daugiau įmonių prognozuoja eksporto traukimąsi. Pesimistiškiausiai į galimą eksporto augimą žvelgė vidutinės įmonės. Pagal ekonomines veiklas, išsiskyrė pramonės įmonės – jos tikisi didesnio eksporto sumažėjimo nei kitų veiklų įmonės. Artimiausioje ateityje didžiausia dalis respondentų (39 %) plėstis į naujas rinkas neplanuoja. Tačiau nemaža dalis respondentų kaip patraukliausias plėtrai rinkas ir toliau mato Europos Sąjungos valstybes nares.
Apklausos duomenimis, tik 14 proc. apklaustų įmonių per artimiausius 12 mėn. planuoja didinti darbuotojų skaičių ir vos 13 proc. numato tolesnį atlyginimų didėjimą. Pernai darbo užmokesčio didėjimą planavo kas antra įmonė.
„Nors dėl COVID-19 sumažėjo daugumos įmonių pelnas, apklausa patvirtina, kad iki pandemijos buvusi gana gera įmonių finansinė padėtis padėjo joms lengviau atlaikyti tą iššūkį ir pusė jų nesinaudojo finansinės pagalbos priemonėmis ar kitais finansavimosi šaltiniais. Iš pagalbos verslui priemonių verslas aktyviausiai – daugiau nei trečdalis apklaustųjų – naudojosi už prastovas teikiamomis valstybės darbo užmokesčio subsidijomis“, – sako P. Morkūnas.
Atsakymai į klausimą, kokie būtų įmonių veiksmai, skirti veiklos tęstinumui užtikrinti, jei ekonomikos sunkmetis tęstųsi ir 2021 m., buvo labai įvairūs, o pasirinktinos priemonės – kompleksinės. Dažniausiai įmonės ryžtųsi mažinti kitas, o ne darbo veiklos sąnaudas. Nemažai respondentų atidėtų investicijas, o kai kurie intensyvintų kitų rinkų paieškas. Vienas iš penkių dažniausiai pasirinktų variantų yra valstybės siūlomos pagalbos priemonės (pvz., teikiamos per INVEGA).
Naujausia ne finansų įmonių apklausa Lietuvos banko užsakymu atlikta 2020 m. gegužės–birželio mėn., atsakymai gauti iš 501 Lietuvoje veikiančios įmonės. Tokios apklausos atliekamos siekiant gauti informacijos apie įmonių finansinės būklės ir veiklos tendencijas.
