KT kartu pažymi, kad šio sprendimo įgyvendinimas pareikalaus papildomų lėšų, todėl oficialiai jis įsigalios 2017 metų sausio 2 dieną. Nutarimu KT pasisakė dėl motinystės pašalpos, kuri mokama už nėštumo ir gimdymo atostogų laiką – 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 (arba 70) kalendorines dienas po gimdymo.
Konstitucinio Teismo nutarime pažymima, kad pagal Konstituciją valstybė turi pareigą kurti šeimai, motinystei, tėvystei ir vaikystei palankią aplinką, o atostogos dirbančioms motinoms iki gimdymo ir po jo „yra specifinė motinystės ir vaikystės apsaugos priemonė, skirta dirbančios nėščios ir pagimdžiusios moters ypatingos būklės ir sveikatos apsaugai, taip pat ypatingam motinos ir vaiko ryšiui pirmosiomis jo gyvenimo savaitėmis užtikrinti“.
KT teigimu, sudarant sąlygas dirbančiai moteriai tam tikrą laiką iki gimdymo ir po jo atsitraukti nuo darbinės veiklos, šių atostogų apmokėjimas turi būti siejamas su dirbančios moters iki atostogų gautu atlyginimu, o pagal ligšiolinę tvarką maksimali motinystės pašalpa galėjo būti gerokai mažesnė už moters gauto atlyginimo vidurkį.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas, kiek jame nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuoti negali viršyti teisės į ją atsiradimo mėnesį galiojusių draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos (1,4 tūkst, eurų šiuo metu) pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.
KT nutarime pažymi, kad Seimas privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį šių atostogų apmokėjimas būtų siejamas su dirbančios moters iki atostogų gautu atlyginimu. Kartu Konstitucinis Teismas priminė, kad Seimas gali pasirinkti, iš kokių šaltinių bus apmokamos dirbančių motinų atostogos iki gimdymo ir po: jos gali būti finansuojamos biudžeto lėšomis; apmokamos „Sodros“; gali būti pasirenkamas dar kitoks finansavimo modelis.