Vakar minint Konstitucijos dieną politikai rėžė reikšmingas kalbas. Tik daugelis pamiršo, kad žmonės balsavo ne už tą Konstituciją, kurią per dvidešimtmetį iškraipė patys išrinktieji, o ir jos laikytis tapo nebemadinga. Teisininkai pripažįsta, kad pagrindinis teisės aktas tapo pusiau formaliu dokumentu, kurį kaitaliojant tauta buvo eliminuota.
Perrašė ES naudai
Lygiai prieš 18 metų priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija pasikeitė neatpažįstamai. Mat politikai perrašė kelis esminius straipsnius, dėl kurių pasikeitė valstybės raida ir visuomenės gyvenimas. Tiesa, kiti Konstitucijos pakeitimai buvo skirti pačių politikų gerovei. Gerai bent tiek, kad šimtai pasiūlymų, dėl kurių politikai būtų įgiję daugiau teisių, šiaip ne taip buvo atmesti.
Vien nuo 2001-ųjų sausio iki šiol pateikti 45 pasiūlymai keisti pagrindinį šalies įstatymą, 7 jų Seimas pritarė. Seimo komisijų biuro patarėja Jadvyga Ilgevičiūtė atskleidė, kad daugelis įgyvendintų pakeitimų buvo susiję su mūsų teisių praradimu įstojus į Europos Sąjungą.
“Dar 1996-aisiais buvo leista įsigyti užsienio piliečiams ne žemės ūkio paskirties žemę, o jau įstojus į ES - ir žemės ūkio paskirties žemę, leidimas įsigalios 2011-aisiais. Konstitucija papildyta ir pastraipa, kad ES teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos sistemos dalis", - vardijo J.Ilgevičiūtė. Pastarasis straipsnis taip pat numato, kad ES teisės aktai, net jei prieštarauja Lietuvos įstatymams, yra absoliučiai viršesni už mūsų teisę.
Anot patarėjos, Europos centrinio banko (ECB) paliepimu Seimo nariai pakeitė Konstituciją taip, kad Lietuvos bankas tapo pavaldus ECB net pinigų leidybos klausimais.
Visuomenė išmesta
Piliečiams Konstitucijos pataisų net ir dėl parlamento išvaikymo nepavyko įgyvendinti, mat 300 tūkst. parašų surinkti ištuštėjusioje Lietuvoje pasirodė neįmanoma. Tik seimūnai gali Konstituciją keisti keliais mygtukų paspaudimais - tam užtenka 36 iniciatorių, dar 94 išrinktieji turi pataisas palaiminti. Be tautos valios negalima keisti tik kai kurių nuostatų, pavyzdžiui, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė Respublika. Absoliučiai didžiąją dalį pagrindinio teisės akto seimūnai gali perrašyti savo nuožiūra.
Politikai sugebėjo pasigerinti ir savo padėtį nustatydami, kad savivaldybių tarybos, anksčiau rinktos 2 metams, renkamos 3, o vėliau - ir 4 metams. Be to, nuo 2003-iųjų savivaldybių tarybų nariais leista tapti ir ne Lietuvos piliečiams.
Būta ir kitokių pakeitimų, pavyzdžiui, kad generalinio prokuroro kandidatūrą teikia prezidentas, o ne kas tik nori. Taip pat formaliai numatyta, kad prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Nustatyta ir pastovi Seimo rinkimų data - antrasis spalio sekmadienis.
Iškrėtė kiaulystę
Buvęs Seimo Konstitucijos komisijos pirmininkas Rimantas Smetona tvirtino, kad daugelis mums nenaudingų pataisų buvo tyčia prakištos.
“Kai svajota apie euro įvedimą, buvo ECB reikalavimas, kad Lietuvos bankas neturėtų pinigų emisijos teisės, įtvirtintos Konstitucijoje. Daugumos pasiekta, kad ta teisė būtų išbraukta. Tas pats dėl ES teisės aktų - atsisakyta valstybės suvereniteto pripažįstant, kad valstybių sąjungos teisė yra svarbesnė už mūsų Konstituciją. Įvykdytas antikonstitucinis, antivalstybinis veiksmas", - sakė R.Smetona.
Vien šią Seimo kadenciją registruota įdomių, tiesa, neįgyvendintų, pasiūlymų. Pavyzdžiui, seimūnas Valdemaras Valkiūnas pasiūlė Konstitucijoje įteisinti privalomą balsavimą rinkimuose. Andrius Šedžius, norėdamas tapti prezidentu, siūlė prezidentui būtiną 40 metų amžiaus cenzą sumažinti iki 35-erių. Teiktos pataisos ir dėl tiesioginių mero rinkimų, sumažinti seimūnų skaičių iki 121, uždrausti ministrams būti ir Seimo nariais, leisti eiti į Seimą asmenims ne nuo 25-erių, o nuo 21-erių.
