Konstituciniam teismui (KT) gali tekti analizuoti valstybei priklausančių dujų importo ir transportavimo bendrovės "Lietuvos dujos" 34 proc. akcijų pardavimo Rusijos dujų koncernui "Gazprom" aplinkybes.
Seimo konservatorius Jurgis Razma Seimo posėdžių sekretoriate užregistravo atitinkamą Seimo nutarimo projektą.
Parlamentaras siūlo Seimui kreiptis į KT su prašymu ištirti, ar Vyriausybės 2004 metų sprendimai dėl "Lietuvos dujų" akcijų pardavimo "Gazprom" ir kiti Lietuvos įsipareigojimai dėl dujų kainų nereguliavimo ir nuostolių atlyginimo neprieštarauja Konstitucijai.
Parlamentaro teigimu, 34 proc. akcijų pardavimo už 100 mln. litų sutartyje yra sąlyga, kad "Gazprom" sumokės papildomai dar 9 mln. litų, jeigu Lietuvos Vyriausybė laikysis įsipareigojimo nereguliuoti "Lietuvos dujų" kainų laisviesiems vartotojams.
Be to, akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta Lietuvos prievolė atlyginti "Gazprom" visus faktinius nuostolius, kuriuos jis patirtų, jei Lietuva iš esmės pažeistų įsipareigojimą nereguliuoti minėtų dujų kainų. Bendra kompensacijos suma negalėtų viršyti pirkimo kainos - 100 mln. litų.
"Vadinasi, Vyriausybė prisiėmė tokio dydžio valstybės turtinį įsipareigojimą - atlyginti nuostolius iki 100 mln. litų, kurį galima laikyti esminiu Konstitucijos prasme", - teigiama J.Razmos parengtame Seimo nutarimo projekte.
Šiemet priimtos Gamtinių dujų įstatymo pataisos, kurioms Vyriausybė smarkiai prieštaravo, įtvirtintas dujų kainų reguliavimas laisviesiems vartotojams, gerokai sumažinant dviejų įmonių - "Lietuvos dujų" ir "Dujotekanos" pelno maržą, parduodant dujas šiems vartotojams.
Toks sprendimas, Vyriausybės teigimu, didžiąja dalimi lėmė, kad "Gazprom", kuris visiškai ar iš dalies kontroliuoja abi įmones, nuo šių metų padidino gamtinių dujų kainą Lietuvai.
"Gazprom" ir Vyriausybės atstovai po pusantrų metų trukusių derybų 100 mln. litų vertės 34 proc. bendrovės "Lietuvos dujos" akcijų pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė 2004 metų sausio 23 dieną, o sandoris buvo baigtas kovo mėnesį.
"Lietuvos dujų" akcijų paketo pardavimo sutarties tekstas, kuriam 2004 metų sausį pritarė Vyriausybė, nebuvo oficialiai paskelbtas, o kai kurios jos nuostatos buvo atskleistos Seimui 2005 metų vasarį, Vyriausybei pateikus išvadą dėl Gamtinių dujų įstatymo pataisų.
Dabar "Gazprom" valdo 37,1 proc., Vokietijos koncernas "E.ON Ruhrgas International" - 38,9 proc. "Lietuvos dujų" akcijų, valstybė - 17,7 proc. akcijų, o 6,3 proc. priklauso smulkiesiems investuotojams.
