TS-LKD rinkiminiame štabe – žinomi politikai. Pareikšti palaikymo ir laukti rinkimų rezultatų atėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, finansų ministrė Gintarė Skaistė, buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, buvęs Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Rinkiminiame štabe trumpai pasirodė ir konservatorė, premjerė Ingrida Šimonytė. Partijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio štabe kol kas nėra.
Pirmieji penki konservatorių sąrašo lyderiai – Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė, Paulius Saudargas, Liudas Mažylis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
TS-LKD rinkimų rezultatų buo 22 val. laukia Vilniaus centre, viešbutyje „Hilton Garden Inn Vilnius City Centre“. Viešbučio konferencijų salėje yra kavos, arbatos, vaišių: kruasanų su sūriu ir kumpiu, sumuštinių, mažų mėsainių, tartarų, vaisių, pyragaičių.
Sekmadienį 20 val. baigėsi balsavimas rinkimuose į Europos Parlamentą. Kaip rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys, EP rinkimuose valią pareiškė kiek daugiau nei ketvirtadalis arba 28,35 proc. rinkėjų.
Andrius Kubilius: ir mes, ir socdemai gauname po du mandatus
Dar vienos kadencijos Europos Parlamente (EP) siekiantis konservatorius Andrius Kubilius sako, kad, vertinant išankstinius neoficialius EP rinkimų rezultatus, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) jau užsitikrino bent du mandatus. Ar pavyks gauti dar vieną, anot politiko, priklausys nuo didžiųjų apylinkių rezultatų.
„Ką žinome dabar – suskaičiavus gana didelę dalį balsų, pagal jų skaičių jau tampame pirmąja partija“, – žurnalistams rinkimų į europarlamentą vakarą teigė A. Kubilius.
Politikas mano, kad partijai jau pavyko aplenkti vienais iš EP rinkimų laimėtojų laikytus socialdemokratus.
„Socialdemokratai nedaug atsilieka, bet jau atsilieka ir, aišku, kaip visada, dar nėra didžiųjų miestų balsų. Tai kiek ir kaip pasiskirstys mandatai, sunku pasakyti, bet ir mes, ir socdemai gauname po du mandatus. Ar gausime mes, pavyzdžiui, ir trečią mandatą, paaiškės, turbūt, vėliau“, – sakė A. Kubilius.
„Jei daugiau partijų perlips 5 proc. barjerą, daugiau partijų dalinsis (mandatus – ELTA), gali būti, kad liksime ir su dviem, bet gali būti, kad gausime ir trečią mandatą“, – svarstė politikas.
Ekspertai: mažas aktyvumas EP rinkimuose palankus sisteminėms partijoms
Europos Parlamento (EP) rinkimuose Lietuvoje balsavus kiek mažiau nei trečdaliui rinkėjų, politologai sako, kad toks jų aktyvumas rodo menką žmonių supratimą, kokią reikšmę turi ši institucija, taip pat gali būti naudingas lojalų rinkėją turinčioms sisteminėms partijoms.
Pasak jų, rinkėjų aktyvumo mažėjimą, palyginti su pastaraisiais dvejais Europos Parlamento (EP) rinkimais, lėmė jų atskyrimas nuo Lietuvos prezidento rinkimų.
Prognozuoja naudą konservatoriams
Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė Rima Urbonaitė BNS teigė, kad 2009 metais, kai rinkėjų aktyvumas siekė 21 proc., gerai pasisekė Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams. Jie tuomet gavo keturis mandatus, kai Lietuvoje varžomasi dėl vienuolikos vietų EP.
„Tai yra vienas, turbūt, geriausių konservatorių rodiklių. Bus įdomu pažiūrėti, ar mažas aktyvumas padės konservatoriams. (...) Kol kas manau, kad turėtų būti paranku Tėvynės sąjungai. Beje, paranku ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS)“, – kalbėjo politologė.
„Manau, kad šitos dvi partijos turėtų iš to išlošti. Ar išloš socialdemokratai iš mažo aktyvumo, klaustukas. Jie pasitikrins, kiek yra lojalių rinkėjų“, – teigė R. Urbonaitė.
Anot jos, „jeigu ir dabar toks žemas aktyvumas konservatoriams nepadės, tai bus aiški indikacija, kad rudens Seimo rinkimai konservatoriams turėtų būti gana nesėkmingi“.
Konservatoriams sėkmę prognozuoja ir Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas.
„Konvencinė išmintis yra tokia, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai turi stabiliausiai balsuojančius rinkėjus, tad, turbūt, pirmas spėjimas galėtų būti toks, kad trečdalio dalyvavimas gali būti naudingas šiai partijai“, – nurodė jis.
„Bet apskritai aš manau, kad rezultatai atspindės esamą Lietuvos rinkėjų požiūrį į politines partijas apskritai. Turbūt, ir socialdemokratai parodys gerus rezultatus, ir kitos partijos, kurios šiuo metu yra tarp populiariausių“, – pridūrė politologas.
Jis taip pat teigė, kad aukštas rinkėjų aktyvumas Šalčininkų rajone (45,57 proc. – BNS) gali būti pagrindinė priežastis Waldemaro Tomaszewskio vedamai LLRA-KŠS surinkti pakankamai balsų gauti vienam mandatui.
Situaciją vadina paradoksalia
Mažesnis aktyvumas nei šiais metais buvo fiksuotas tik 2009 metais. Tada prie balsadėžių atėjo 564,8 tūkst. arba beveik 21 proc. rinkėjų.
„Tai, kad (anksčiau – BNS) vyko rinkimai kartu su prezidento rinkimais, leido pasiekti visiškai kitą aktyvumą, kuris viršijo 50 procentų. Dabar matome, kad balsuojant tik EP rinkimuose be kitų papildomų rinkimų liko tik 28,5 procento. Tai tikrai žemas aktyvumas, nes kai kuriose kitose šalyse aktyvumas yra didesnis. Pavyzdžiui, Vengrijoje, nemažas“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
„Lietuviai yra labai proeuropietiški, jie rodo didelį pasitenkinimą Lietuvos buvimu Europos Sąjungoje, bet paradoksliai, kalbant apie EP rinkimus, jie mūsų žmonėms nėra įdomūs“, – pridūrė ji.
Rinkėjų aktyvumą VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius apskritai įvertino kaip gerą, teigė, kad jį reikia lyginti su 2009-ųjų rinkimais, kurie taip pat vyko pavieniui.
„Aš nesakyčiau, kad žemas, tiesiai sakant, lygiai tokio ir tikėjausi – apie 30 proc. ar šiek tiek mažiau. Jis yra didesnis negu 2009 metais, kada iki šiol vienintelį kartą rengti ne kartu su prezidento rinkimais. Kaip daug kas įspėjo, tai, jog šiemet antrą kartą turime tokią situaciją, kai atskirai prezidento ir EP rinkimai organizuoti, tai ir yra pagrindinė priežastis (mažesnio aktyvumo – BNS)“ – tvirtino R. Vilpišauskas.
„Dėl to pirmiausia lyginčiau su 2009 metų aktyvumu. Lyginant su juo, šiandieninis yra pastebimai didesnis“, – kalbėjo politologas.
Pasak jo, įdomiausias klausimas, kaip interpretuoti aktyvumo padidėjimą.
„Ar tai dalis aktyvesnio balsavimo už kraštutines dešiniąsias partijas, ko mes dar nežinome, kol nežinome rezultatų. Kas kai kuriose ES šalyse, remiantis rinkėjų apklausomis, atrodo tikėtina. Tiek Nyderlanduose, tiek Vokietijoje, Austrijoje. Ar tiesiog daugiau atėjo balsuoti ir galbūt tada tai bus naudinga toms vadinamoms sisteminėms partijoms“, – sakė R. Vilpišauskas.
2009 metais prie balsadėžių atėjo 564,8 tūkst. arba beveik 21 proc. rinkėjų.
EP rinkėjų sąraše šiemet buvo 2 mln. 386 tūkst. 422 asmenys – 4,2 proc. mažiau nei prieš penkerius metus. EP narių kadencija trunka penkerius metus.
