Vienas iš įstatymo pataisos rengėjų, konservatorius Laurynas Kasčiūnas tikina, kad nors įstatyme siūloma keisti vos du žodžius, jie yra itin reikšmingi.
„Analizuodamas Visuomenės informavimo įstatymo 38 straipsnį, jaučiau, kad čia tik rekomendacija. Nes nuostata Visuomenės informavimo įstatyme yra, kad turi būti ne mažiau, nei pusė europinių kūrinių, kai tai yra įmanoma. Suprantate, kai nuostata tokia, tai gali būti, kad bet kada gali būti ir neįmanoma. Natūralu, kad mūsų žingsnis, įvertinus šią dalį, siūlome išbraukti „kai tai įmanoma“ ir pakeičiame į aiškesnį reikalavimą. Taip nebus prisidengiant lankstumu nesilaikyti įstatymo nuostatos. Taip bent jau priartėti prie tų raudonų linijų nebus leidžiama“, - motyvus aiškina L.Kasčiūnas.
Seimo narys taip pat paaiškino ir šio sprendimo priežastis. „Pradžia visko buvo, kad buvo atlikti keli žurnalistiniai tyrimai, kuriuose matėsi, kad kai kuriuose Lietuvos televizijose yra tikrai daug rusiškos produkcijos. Žurnalistinis tyrimas yra vienas dalykas, tad paskatintas šitų dalykų kreipiausi į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją, prašydamas, kad komisija ištirtų kaip realiai yra. Ir koks yra tas kiekis rusiškos produkcijos Lietuvos televizijose. Pagal tyrimo rezultatus, nei viena televizija kol kas nepažeidžia tos 50 procentų turinio taisyklės, bet kai kurios iš jų yra labai arti. Nes dabartinė formuluotė, net ją pažeidus, ji efekto neduotų, leidžia lanksčiai žiūrėti į situaciją“, - tikina pašnekovas.
Konservatorius taip pat tikina, kad tai tėra pradžia, Visuomenės informavimo įstatymą reikia peržiūrėti atidžiai.
„Elementariai keliamas klausimas, kas yra tas europinių kūrinys, čia yra labai daug niuansų. Jei rusiškos produkcijos grandinėje yra daug veikėjų, jei įtraukiama kokia nors ES šalis, tai jau tampa europietišku kūriniu. Nors visa mintis, sumanymas ir idėja yra rusiška“, - teigia Seimo narys L.Kasčiūnas.
Tyliai bandoma paveikti žiūrovą
Rytų Europos studijų centro Politikos analizės ir tyrimų skyriaus analitikas Vytautas Keršankas sako, kad rusiškas turinys siunčia dvi žinutes: socialinę ir politinę
„Pagrindinė problema, su kuria susiduriame, kada kalbame apie rusišką produkciją, tai yra paslėptos įvairios žinutės. Kuriomis siekiama mus išlaikyti tam tikra prasme, tokioje rytų Europos kultūrinėje erdvėje. Socialine prasme, yra serialų, kasdien matomų per įvairias televizijas, kuriuose kyšis pateikiamas kaip visiška norma. Kaip elementarus gyvenimo, reikalų tvarkymo būdas. Ir pateikiamas kaip vos ne teigiamas dalykas. Ir pagrindinis herojus tai priima kaip duotybę ir tiek. Čia vėl, žiūrime į tai, kokia žinutė yra siunčiama žiūrovui, atitinkamai apie tai ir reikia kalbėti. Bet čia yra ta pusė, kuri ne tokį didelį rūpestį kelia“, - situaciją aiškina Rytų Europos studijų centro analitikas.
„O apie politines žinutes, reikia kalbėti apie konkrečius dalykus. Ir galbūt stokojama pas mus tokios tikslios turinio analizės ir kalbėjimo apie tikslius dalykus. Nes apskritai, propaganda pas mus fragmentiškai analizuojama. Arba tik pradedama susidaryti pilną paveikslą. Visgi, pagrindinė problema yra kuomet mus bandoma paveikti ar pakreipti mąstyti taip kaip linksta mąstyti Kremlius“, - sako politologas V.Keršanskas.
Kai kuriuose televizijoje – daugiau, nei trečdalis
Komisija tyrė 11 televizijų programas. Tai yra :„LRT TELEVIZIJA“, „LRT KULTŪRA“, „LRT LITHUANICA“, „LNK“, „BTV“, „TV1“, „Info TV“, „TV3“, „TV6“, „TV8“ ir „Lietuvos rytas.tv“. Stebėdami, kokią dalį per savaitę šios televizijos skiria užsienio produkcijai, pagal jos turinio šalį.
Ši stebėsena parodė, kad daugiausiai, net trečdalį televizijos programos laiko Rusijos produkciją transliuoja „Lietuvos rytas.tv“ – 38 proc. ir „BTV“ 35,5 proc. Šie kanalai išsiskiria ypač dideliu kiekiu rusiškų programų, nes kitose televizijose net penkiais kartais mažiau.
Štai pavyzdžiui „TV6“ kanale – beveik 7,5 proc., „TV1“ – 3,3 proc. „TV8“ – 2,5 proc., o „TV3“ – tik 2 procentai.
Visuomenės informavimo įstatymas nurodo, kad televizijos programų transliuotojai daugiau kaip pusę televizijos programos laiko, kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms, teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei kai tai įmanoma, skirti Europos kūriniams.
Naujos konservatorių pataisos prašo nurodyti šiuos standartus griežčiau – ir įrašo du naujus žodžius „turi skirti“.
