Kaip teigiama pirmadienį parlamentarų išplatintame pranešime, draudimas galiotų žmonėms, kurie nepriklauso Europos Sąjungai (ES), Europos ekonominei erdvei (EEE), NATO ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO).
„Didėjant atvykstančių ne europinės, transatlantinės erdvės šalių piliečių, siekiant minimalizuoti grėsmes ir sekant Estijos pavydžiu, siūlome apriboti savivaldos rinkimų teisę ne ES, EEE, NATO ir EBPO valstybių piliečiams. O taip pat ir teisę kandidatuoti, keičiant Rinkimų kodeksą ir Konstituciją,“ – pranešime cituojama D. Asanavičiūtė.
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą išaugo ir šios priešiškos valstybės kišimasis į rinkimus, kitus demokratinius procesus visoje Europoje ir pasaulyje, to ignoruoti esą negalima.
Migracijos departamento balandžio 1 dienos duomenimis, šiuo metu leidimą nuolat gyventi Lietuvoje turi daugiau nei 20 tūkst. žmonių, iš kurių 8,4 tūkst. yra Rusijos, 3,8 tūkst. Baltarusijos piliečiai.
„Apribodami rinkimų teises trečiųjų valstybių piliečiams sumažintume riziką, kad užsienio valstybės, ypač priešiškos Lietuvai, ir ekstremistines – pavyzdžiui, džihadizmą – ar radikalaus nacionalizmo, ar litvinizmo – ideologijas propaguojantys nevalstybiniai išoriniai veikėjai, kurių veikla pastaraisiais metais itin aktyvėja ypač Vilniaus mieste, galėtų daryti įtaką politiniams sprendimams bei procesams savivaldos lygmeniu“, – teigė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas L. Kasčiūnas.
„Be kita ko, šios pataisos taip pat padėtų stabdyti Lietuvos, o ypač Vilniaus miesto, rusifikaciją,“ – pridūrė jis.
Politikas atkreipė dėmesį, kad savivaldos rinkimai sprendžia švietimo ir kalbos politiką, o suteikus balsavimo teisę tik Lietuvos ir ES piliečiams, būtų užtikrinama, kad šiuos sprendimus priima valstybės politinės bendruomenės nariai, kurie yra visiškai atsidavę jos tapatybei ir vertybėms.
Pagal Rinkimų kodeksą, teisę rinkti savivaldybės tarybos narius ir merą turi nuolatiniai šios savivaldybės gyventojai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.
Nuolatiniais gyventojais laikomi ir užsieniečiai, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvoje ir registruoti toje savivaldybėje.
BNS rašė, kad 2023 metais prieš savivaldos rinkimus, nuolatinius leidimus gyventi Lietuvoje ir teisę rinkti savivaldą Lietuvoje turėjo 18 tūkst. 717 ne ES valstybių piliečiai, 2019 metais – 15 tūkst. 472 rinkėjai, tačiau ja pasinaudojo ne visi.
2023 metų savivaldos rinkimuose iš viso balsavo 4291 rinkėjas, turintis ne Lietuvos pilietybę. Iš jų 1685 buvo Rusijos piliečiai ir 582 – Baltarusijos. 2019 metai rinkimuose balsavo 2289 Rusijos ir 607 Baltarusijos piliečiai.
Estijos parlamentas kovo pabaigoje patvirtino Konstitucijos pataisą, pagal kurią iš ES pilietybės neturinčių rezidentų bus atimta teisė balsuoti savivaldos rinkimuose, tačiau pilietybės neturintys asmenys dar galės atiduoti savo balsus šį rudenį.
