Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius kreipėsi į Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę teigdamas, kad KT atsisakius nagrinėti Seimo prašymą „akivaizdu, kad apkaltos Seimo nariui V.Gapšiui klausimą neatidėliodamas savarankiškai turi spręsti pats Seimas, nes teismas yra pripažinęs, kad jis yra padaręs nusikaltimą dar nebūdamas Seimo nariu“.
Savo sprendime KT pažymėjo, kad negali vertinti V.Gapšio veiksmų, kurie buvo atlikti iki jam duodant Seimo nario priesaiką. Taip pat KT pažymėjo, kad apkaltą galima pradėti „paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas“, bet tai automatiškai nereiškia priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo.
„Raginu pradėti apkaltos procedūrą. Kartu noriu pastebėti, kad Konstitucinio Teismo nutarimo įgyvendinimas reikalauja, kad Seimas nedelsiant tinkamai sutvarkytų Seimo Statuto nuostatas, kurios apibrėžia Seimo narių apkaltos procedūras“, – frakcijos išplatintame pranešime sako A.Kubilius.
Konservatorių išaiškinimas
Konservatoriai teigia, kad KT „išdėstė aiškią doktriną, kaip turi elgtis Seimas, kai paaiškėja, kad Seimo narys yra padaręs nusikaltimą, kuris yra pripažintas įsiteisėjusiu teismo nutarimu – tokiu atveju Seimas neturi kreiptis į Konstitucinį Teismą su paklausimu ar tokiu nusikaltimu Seimo narys pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, o pats savarankiškai, apkaltos proceso nustatyta tvarka, privalo spręsti Seimo nario mandato panaikinimo klausimą“.
Pasak konservatorių, toks sprendimas plaukia iš šios KT nuostatos: „Taigi „paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas“ yra Konstitucijos 74 straipsnyje numatytas savarankiškas apkaltos pagrindas, kuris savaime nereiškia šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo ir atitinkamai – priesaikos sulaužymo; konstatuoti, kad „paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas“ kartu yra arba nėra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas ir atitinkamai – priesaikos sulaužymas, konkrečiu atveju galėtų tik Konstitucinis Teismas“.
Konservatorių vertinimu, tai reiškia, kad Seimas gali tęsti apkaltos procesą ir balsuoti dėl V.Gapšio mandato panaikinimo, be Konstitucinio Teismo išvados, ar nebuvo sulaužyta Konstitucija, ar sulaužyta priesaika.
Konstitucija numato, kad „Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas trijų penktadalių visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų arba panaikinti Seimo nario mandatą“. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas.
Seimo statutas numato, kad Seimas, gavęs įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio nuorašą, priima nutarimą pradėti apkaltos procesą konkrečiam asmeniui ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą išvados, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkrečiu nusikaltimu buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika. Toliau teigiama, kad apkaltos procesas Seime gali būti tęsiamas tik įsigaliojus Konstitucinio Teismo išvadai dėl to, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.
Seimo nario mandato panaikinimą parlamentas pradeda svarstyti šiais atvejais: jei konstatuota, kad asmuo, kuriam pradėta apkaltos byla, bent vienu konkrečiu veiksmu šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką; jei asmens konkrečiu nusikaltimu buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika, arba „jeigu įsigaliojusioje Konstitucinio Teismo išvadoje dėl to, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkrečiu nusikaltimu buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika, konstatuota, kad konkrečiu nusikaltimu nebuvo šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika“.
Opozicijos atstovai taip pat kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl Seimo statuto nuostatų, prašydami išaiškinti, ar apkalta parlamentarams turi būti taikoma, jei jie nusikalto neidami pareigų. Šis prašymas bus nagrinėjamas bendra tvarka, verdiktą KT žada šių metų antrąjį pusmetį.
Apkaltos inicijavimas
Apkaltą V.Gapšiui inicijavo opoziciniai konservatoriai po vasario mėnesį paskelbto Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Jam skirtą 3,6 tūkst. eurų baudą V.Gapšys jau sumokėjo.
Darbo partija bei V.Gapšys laikėsi pozicijos, kad apkalta negalima, nes nusikaltimą jis įvykdė iki tapdamas Seimo nariu. Apeliacinio teismo nuosprendis susijęs su V.Gapšio veikla 2005-2006 metais – tuomet jis nebuvo Seimo narys ir nebuvo davęs priesaikos.
Pats V.Gapšys po balsavimo Seimo nutarimą dėl jo priesaikos vadino „teisiniu nonsensu“, tačiau sakė norintis, kad dėl to pasisakytų Konstitucinis Teismas.
Apeliacinis teismas vasario mėnesį Darbo partijos įkūrėją Viktorą Uspaskichą, parlamentarą V.Gapšį ir buvusią finansininkę Mariną Liutkevičienę pripažino kaltais dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, bet išteisino dėl sukčiavimo.
