Didžiuosiuose šalies miestuose netekusi merų postų Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai jau pripažįsta negalintys teigiamai vertinti ir savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų.
Daugiausia mandatų savivaldybių tarybų rinkimuose iškovojusi Lietuvos socialdemokratų partija turės ir daugiausia merų postų – devyniolika. Iš karto po rinkimų apie reikšmingą pergalę prabilęs konservatorių lyderis Andrius Kubilius su savo partijos nariais patyrė fi asko didmiesčiuose.
Aiškūs beveik visų savivaldybių merai
Net 19 merų šiuo metu turi socialdemokratai. Trylikai savivaldybių tarybų vadovaus Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų (TSLKD) atstovai.
Šešių merų regalijos atiteks kol kas su Seimo pozicija ir opozicija nefl irtuojančiai Valstiečių liaudininkų sąjungai.
Neblogai dėl koalicijų savivaldoje susiderėjo abi liberalios politinės jėgos – liberalcentristai ir Liberalų sąjūdžio nariai. Šioms partijoms atiteko po penkis merų postus.
Keturis merus turės partija „Tvarka ir teisingumas“, du – Lietuvos lenkų rinkimų akcija ir Naujoji sąjunga. Pastaroji savaitgalį susijungė su Darbo partija, todėl prie vieno mero posto „darbiečiai“ pridės dar du.
„Nesame tie, kurie kolekcionuoja merų postus, nes mums buvo svarbiausia sudaryti stabilias koalicijas, kurios galėtų įgyvendinti mūsų partijos programoje numatytus uždavinius“, – tikino Darbo partijos frakcijos Seime lyderis Vytautas Gapšys.
Jo teigimu, Darbo partija turėjo bent dešimt pasiūlymų užimti merų postus Kaune, Plungėje ir kitose savivaldybėse. Vakar buvo sprendžiamas sostinės valdančiosios daugumos ir jos mero likimas.
Neskuba vertinti rezultatų
Vienas TS-LKD lyderių Jurgis Razma teigė, kad partija neblogai pasirodė savivaldos rinkimuose, bet dėl merų postų galėjo susitarti ir geriau.
„Rajonuose pasirodėme geriau, nors miestuose norėjosi geresnių rezultatų“, – teigė J.Razma.
Jis išreiškė apgailestavimą, kad konservatorių merų neliko nė viename dideliame šalies mieste. Konservatoriai nustumti į opoziciją net savo bastionuose Panevėžyje ir Kaune, kur laimėjo daugiausia mandatų.
„Likus už valdžios ribų Panevėžyje ir Kaune, negali ir teigiamai įvertinti bendro rinkimų rezultato, nors Kaune, kur turime didžiausią rinkėjų palaikymą, miestui anksčiau vadovaudavo ir nebūtinai mūsų partijos žmogus“, – sakė J.Razma.
J.Razma mano, kad TS-LKD pralaimėjimai didmiesčiuose neturėtų padaryti įtakos TS-LKD partijos pirmininko rinkimams. Minėtuose rinkimuose A.Kubiliui pirštinę metė Seimo pirmininkė Irena Degutienė.
J.Razmos teigimu, bendram rinkimų įvertinimui TS-LKD bus labai svarbu, kaip baigsis mero rinkimai Vilniuje.
Įžvelgia dėsningumų
Tiek J.Razma, tiek V.Gapšys savivaldos rinkimų rezultatus sieja ir su būsimais 2012 m. Seimo rinkimais.
„Tam tikrų sąsajų su Seimo rinkimais įžvelgčiau, nes paprastai vienmandatėse pasiekti rezultatai atsispindi Seimo rinkimų vienmandatėse apygardose“, – aiškino J.Razma.
Savo ruožtu Darbo partijos rinkimų štabo vadovas V.Gapšys akcentavo, kad savivaldos rinkimai ir visuomenės nuomonių apklausos rodo, jog per artėjančius Seimo rinkimus opozicinės partijos turėtų švęsti pergalę.
Nei taktikos, nei strategijos
Lauras Bielinis , politologas
Savivaldos rinkimų, įskaitant ir merų postų išsidalijimą, netapatinčiau su būsimais Seimo rinkimais, nes savivaldybėse paprastai, nors ir atsižvelgiama į tam tikrus ideologinius akcentus, vis dėlto labiau vertinamas dalykiškumas. Visuomenė šiuos dalykus labai aiškiai sugeba atskirti. Dėl daugiau iškovotų merų postų galiu pasakyti, kad tai parodo atskirų partijų sugebėjimą derėtis dėl koalicijų. Tai, kad konservatoriams nepavyko užimti nė vieno mero posto didmiestyje, beveik neabejoju, turės įtakos TS-LKD partijos pirmininko rinkimams, nes visos partijos labai jautriai reaguoja į pralaimėjimus. Pavyzdžiui, Kauno mero Andriaus Kupčinsko valdymas buvo kontroversiškas, todėl renkant naują merą TS-LKD nepademonstravo šiame mieste nei tinkamos taktikos, nei tinkamos strategijos.
Gediminas Stanišauskas
