Rinkimų kodekso pataisos nustatytų, kad kandidatai rinkimuose turėtų nurodyti ne tik tai, ar yra sąmoningai bendradarbiavę su KGB, kaip šiuo metu, bet ir buvusią narystę Komunistų partijoje, eitas vadovaujančias pareigas.
Ši informacija, kaip dabar bendradarbiavimas su saugumu, būtų nurodomi rinkimų plakatuose. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) turėtų patikrinti ne tik tai, ar kandidatai nebuvo slapti sovietų saugumo bendradarbiai, bet ir tai, ar nepriklausė Komunistų partijai.
Jei kandidatas būtų nuslėpęs buvusią priklausomybę Komunistų partijai, tai užtrauktų tokias pačias pasekmes kaip ir nuslėptas bendradarbiavimas su KGB – kandidatas būtų šalinamas iš rinkimų.
Po rinkimų paaiškėjus faktui, kad išrinktas asmuo būdamas Komunistų partijų nariu ėjo pareigas partijos struktūrose, būtų naikinamas savivaldybės tarybos ar Europos Parlamento nario mandatas, nutraukiami mero įgaliojimai, o tokiai informacijai paaiškėjus apie prezidentą ar Seimo narį, būtų sprendžiam dėl apkaltos.
Iniciatoriai sako, kad rinkėjai privalo žinoti apie svarbius kandidato biografijos faktus, nes tai gali lemti jų apsisprendimą, o Sovietų sąjungos komunistų partija, komunizmo ideologija bei totalitarinis SSRS režimas Lietuvoje buvo „daugybę kartų ir įvairiomis formomis įvertintos kaip prieštaraujančios ir nesuderinamos su Lietuvos konstitucine santvarka ir įstatymais“.
„Atsižvelgus į tai, manytina, kad asmuo, kuris kandidatuodamas siekia atstovauti rinkėjų interesus ir tvarkyti viešuosius reikalus, turi atskleisti rinkėjams reikšmingą informaciją apie savo gyvenimo faktus, nurodant ar yra priklausęs Komunistų partijoms ir ėjęs pareigas Komunistų partijų struktūrose“, – sakoma pataisų aiškinamajame rašte.
Rinkimų kodekso pataisas konservatoriai parengė paaiškėjus, kad kandidatuodamas į prezidentus šalies vadovas Gitanas Nausėda nenurodė sovietmečio pabaigoje įstojęs į Komunistų partiją.
Balandžio pradžioje paaiškėjo, kad G. Nausėda 1988 metais buvo įstojęs į Komunistų partiją ir kandidatuodamas į prezidentus apie tai visuomenei nepranešė. Prezidentas narystę partijoje pavadino jaunystės klaida.
Kandidatuodamas į prezidentus 2019 metais G. Nausėda apie tai nenurodė Vyriausiosios rinkimų komisijos anketoje, tačiau pabrėžia nepadaręs pažeidimo, nes klausimas apie narystę partijose ar politinėse organizacijose buvo neprivalomas atsakyti. Visgi šalies vadovas sako galėjęs „morališkai tai padaryti“.
Paaiškėjusi žinia apie priklausymą Komunistų partijai turėjo įtakos prezidento reitingui: nuomonę apie jį į neigiamą pusę pakeitė penktadalis gyventojų, rodo BNS užsakymu balandį atlikta visuomenės nuomonės apklausa.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ vykdytos apklausos duomenys rodo, kad į neigiamą pusę pakito 20,7 proc. Lietuvos gyventojų nuomonė.
Nuomonės apie šalies vadovą nepakeitė 61,2 proc. apklaustųjų, nuomonę į teigiamą pusę – 3,3 proc. respondentų.
