„(...) kreipėmės į Lietuvos socialdemokratų partijos ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderius, siekdami suburti parlamentines partijas atnaujinti Nacionalinį susitarimą dėl saugumo ir gynybos. Kvietėme, kad VGT sprendimas būtų įtvirtintas parlamentinių partijų Nacionaliniame susitarime iki Seimo pavasario sesijos. Tačiau susidaroma įspūdis, kad valdančiosios daugumos politikai stokoja politinio ryžto inicijuoti susitarimo atnaujinimą“, – rašoma konservatorių kreipimesi į prezidentą.
TS-LKD pažymi, kad susirūpinimą kelia ir koalicijai priklausančios „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio pareiškimai apie šalies gynybą.
„Susirūpinimą kelia ir faktas, kad koalicijos sudėtyje esanti politinė partija „Nemuno aušra“, kurios lyderis niekina paramą Ukrainai, diskredituoja Lietuvą partnerių akyse, menkina mūsų gynybos finansavimo svarbą, gali tapti rimta kliūtimi įgyvendinti VGT užsibrėžtų tikslų. Dėl to ypatingai svarbus kuo platesnis sutarimas“, – pabrėžia konservatoriai.
„Todėl kreipiamės į Jus, gerbiamas Prezidente, prašydami inicijuoti Nacionalinio susitarimo dėl saugumo ir gynybos atnaujinimą ir suburti visus parlamentinių partijų politinius lyderius šiam tikslui“, – raginama laikinosios TS-LKD pirmininkės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės konservatorių vardu prezidentui išsiųstame kreipimesi.
Šalies vadovui išsiųstame rašte konservatoriai akcentuoja, kad pasaulyje vyraujant didelei geopolitinei įtampai ir neapibrėžtumui Lietuvai itin svarbu pasirašyti atnaujintą nacionalinį susitarimą.
„Po gausybės nacionalinių rinkimų Vakarų šalyse gali kisti požiūris į saugumo politiką, ir atsižvelgiant į neapibrėžtą Rusijos agresijos prieš Ukrainą baigtį, Lietuva turi užtikrinti nuoseklumą ir politinį konsensusą savo saugumo politikos klausimais. Tik tokiu būdu galėsime išlaikyti nepriklausomumą ir tvirtą apsaugą nuo išorinių grėsmių“, – pabrėžiama prezidentui skirtame rašte.
G. Nausėdos lyderystės prašantys konservatoriai taip pat pabrėžia, kad atnaujintas susitarimas būtų labai svarbus ne tik šalies saugumui užtikrinti, bet ir suteiktų politinį stabilumą bei nuoseklumą, nepriklausomai nuo vyriausybių pasikeitimų.
„Toks susitarimas leistų ne tik pasiekti praktinių rezultatų, bet ir įtvirtintų ilgalaikes gynybos ir saugumo kryptis, kurios būtų bendros visoms politinėms jėgoms, užtikrinant, kad kiekviena valdžia laikytųsi šių principų“, – akcentuojama rašte.
ELTA primena, kad Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus 2026-2030 m. laikotarpiu krašto apsaugai skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas paragino socialdemokratus imtis iniciatyvos ir atnaujinti parlamentinių partijų susitarimą dėl saugumo politikos. Konservatoriai siūlo dokumente įtvirtinti aiškų planą, kaipo bus siekiama VGT tikslų.
Valdančiųjų atstovai tokius siūlymus sutiko nevienareikšmiškai. Premjeras G. Paluckas tikino, jog tokie, anot jo, abstraktūs dokumentai turi menkai apčiuopiamą vertę.
Tuo metu krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sutiko, kad politinių jėgų sutarimas gynybos klausimais yra svarbus, tačiau socialdemokratė pažymėjo, jog skubėti šiuo klausimu nereikėtų.
Idėją atnaujinti susitarimą parėmė kitas socialdemokratas – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas.
2022 m. daugelis parlamentinių partijų pasirašė atnaujintą susitarimą dėl gynybos. Juo politinės jėgos įsipareigojo išlaikyti ne mažesnį kaip 2,5 proc. nuo BVP finansavimą krašto apsaugai.
Naujoji centro-kairės Vyriausybė savo programoje įsipareigojo siekti ne mažesnio nei 3,5 proc. BVP finansavimo gynybai. Tiesa, gruodį patobulinus 2025 m. valstybės biudžetą, skolinimosi krašto apsaugos reikmėms limitas buvo padidintas 800 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, šiais metais asignavimai gynybai sieks 4 proc. BVP.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
