„Matome poreikį, kad finansavimas gynybai augtų ir matome, kad šioje vietoje prezidentas galėtų būti tas moderatorius ir imtis lyderystės telkti politines partijas susitarimo atnaujinimui prie esamų sąlygų. Juo labiau, kad šis sprendimas didinti finansavimą subrendo būtent prezidento institucijoje“, – žurnalistams po susitikimo su premjeru sakė TS-LKD frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė.
„Tai artimiausiu metu kreipsimės į šalies prezidentą, kad tą vakuumą užpildytų“, – pridūrė konservatorių frakcijos seniūnas.
![Seimo TS-LKD frakcijos posėdis Juliaus Kalinsko/Fotobankas 4](https://static2.inspektorius.lt/static.php?v=4.2.6.93&t=cr&s=800x600&m=4&f=/Uploads/UGallery/photos/00/ca/ca/49/00caca49082aff927e318d7000b66afd.jpg)
M. Lingė akcentavo jau nuo pat pradžių jautęs skeptišką G. Palucko nusiteikimą atnaujinti partijų susitarimą dėl gynybos.
„Jautėme iš pat pradžių (premjero – ELTA) skepsį, kad vis dėl to norima kalbėti ne apie projektus, bet ne apie tai, kas yra patikrinta dešimtmetį – Lietuvoje galiojantis formatas partijų susitarimas“, – sakė politikas.
Savo ruožtu premjeras Gintautas Paluckas TS-LKD frakcijos posėdžio metu pakartojo abejojantis poreikiu atnaujinti susitarimą dėl gynybos.
„Kalbant apie susitarimus, jie, aišku, yra reikalingi ir prasmingi, bet susitarimuose pinigų nėra“, – TS-LKD frakcijos posėdyje teigė G. Paluckas.
Pasak jo, šiuo metu esminis dėmesys turėtų būti skiriamas gynybos finansavimo šaltinių paieškai.
„O lygiagrečiai tokio susitarimo ruošimas gali vykti ir aš neabejoju, kad Seime tokią iniciatyvą palaikytų ir daugiau politinių partijų“, – pabrėžė jis.
ELTA primena, kad Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus 2026-2030 m. laikotarpiu krašto apsaugai skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas paragino socialdemokratus imtis iniciatyvos ir atnaujinti parlamentinių partijų susitarimą dėl saugumo politikos. Konservatoriai siūlo dokumente įtvirtinti aiškų planą, kaipo bus siekiama VGT tikslų.
Valdančiųjų atstovai tokius siūlymus sutiko nevienareikšmiškai. Premjeras G. Paluckas tikino, jog tokie, anot jo, abstraktūs dokumentai turi menkai apčiuopiamą vertę.
Tuo metu krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sutiko, kad politinių jėgų sutarimas gynybos klausimais yra svarbus, tačiau socialdemokratė pažymėjo, jog skubėti šiuo klausimu nereikėtų.
Idėją atnaujinti susitarimą parėmė kitas socialdemokratas – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas.
2022 m. daugelis parlamentinių partijų pasirašė atnaujintą susitarimą dėl gynybos. Juo politinės jėgos įsipareigojo išlaikyti ne mažesnį kaip 2,5 proc. nuo BVP finansavimą krašto apsaugai.
Naujoji centro-kairės Vyriausybė savo programoje įsipareigojo siekti ne mažesnio nei 3,5 proc. BVP finansavimo gynybai. Tiesa, gruodį patobulinus 2025 m. valstybės biudžetą, skolinimosi krašto apsaugos reikmėms limitas buvo padidintas 800 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, šiais metais asignavimai gynybai sieks 4 proc. BVP.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!