Dilema, kuris kandidatas į prezidento rinkimus eis su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) paramos vėliava, dešiniesiems gali kainuoti vidinę santarvę. Artėjant lemtingam apsisprendimui, galimų pretendentų sąrašas tik ilgėja.
TS-LKD pastangos apsispręsti dėl keliamo ar remiamo kandidato į prezidentus virsta tikru iššūkiu. Į vieną partiją susijungusios trys politinės jėgos tarpusavyje ginčijasi, kas turėtų būti tas vienintelis kandidatas: TS-LKD pirmininko, premjero Andriaus Kubiliaus palaikoma eurokomisarė Dalia Grybauskaitė, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, konservatorių patriarchas Vytautas Landsbergis, o gal kiti anksčiau minėti ar neminėti asmenys? Savo favoritus bent neoficialiai įvardija beveik visos TS-LKD veikiančios frakcijos ir dėl jų palaikymo jau agituoja kolegas, rašo „Lietuvos žinios“.
Į prezidentus nenori
Prieš kelias dienas TS-LKD skyrius pasiekė elektroninis R.Juknevičienės laiškas. Jame konservatorė dėkoja partijos kolegoms už palaikymą ir išreikštą pasitikėjimą, esą ji galėtų būti tinkamiausia TS-LKD kandidatė prezidento rinkimuose. R.Juknevičienė prašo skyrių nesiūlyti jos kandidate. Ministrė laiške pažymi, kad būtų linkusi palaikyti D.Grybauskaitės kandidatūrą. „Manau, ji puikiai žino, ko reikia būsimajam mūsų šalies prezidentui šiame nelengvame etape“, - LŽ paaiškino R.Juknevičienė.
Anksčiau manyta, kad R.Juknevičienė galėtų būti rimčiausia konservatoriškojo TS-LKD sparno atstovė kovoje dėl kandidatų į prezidentus partijos viduje. Tai LŽ vakar patvirtino Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma. Tačiau jis nenorėjo atskleisti galimų partijos favoritų, esą reikia sulaukti pačių kandidatų apsisprendimo. Kai kurie konservatoriai užsimena, kad minėtas R.Juknevičienės žingsnis turėtų pristabdyti galimas iniciatyvas kelti kitus kandidatus.
Užkliūva D.Grybauskaitė
TS-LKD lyderių D.Grybauskaitei reiškiama parama visai nežavi krikščionių demokratų. Jiems kliūva nemažai eurokomisarės biografijos faktų. Pirmiausia įtariai žiūrima į D.Grybauskaitės prieš kelis dešimtmečius tuometiniame Leningrado A.Ždanovo universitete baigtus politinės ekonomikos mokslus ir darbą Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje. „Tokius mokslus galėjo baigti ne kiekvienas norintysis, daugiausia - Komunistų partijos parinkti žmonės. Nejaugi negalime rasti kandidato be nomenklatūrinės praeities?“ - LŽ piktinosi vienas krikdemas. Kai kuriems krikščionims demokratams nepriimtina ir tai, kad D.Grybauskaitė dirbo socialdemokratų vadovaujamoje Vyriausybėje ir vėliau jų buvo deleguota į Europos Komisiją, taip pat kai kurios jos asmeninio gyvenimo aplinkybės. Visa tai nepatinka ir tautininkams bei politiniams kaliniams ir tremtiniams.
Norėtų ir V.Landsbergio
Krikščionių demokratų sparnas mano, kad geriausia kandidatė į prezidentus galėtų būti Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Irena Degutienė. Jos kandidatūrą linkusi palaikyti ir partijos Politinių kalinių ir tremtinių frakcija. Be I.Degutienės, ši frakcija palankiai vertintų konservatorių patriarcho V.Landsbergio kandidatūrą. LŽ šaltinių teigimu, jei sulauktų deramos paramos, europarlamentaras neatsisakytų bandyti laimės prezidento rinkimuose.
LŽ kalbinta I.Degutienė tvirtino, kad „kokybiškai pasirengti“ šalies vadovo rinkimams per tokį trumpą laiką beveik neįmanoma. „Be to, reikia žmogaus, kuris patenkintų ne tik partijos, bet ir visuomenės lūkesčius“, - aiškino ji.
Partija neskils
TS-LKD Tautininkų frakcija taip pat apsistojo ties keliais galimais kandidatais. Neoficialiai teigiama, kad tautininkai ketina kelti europarlamentarės L.Andrikienės kandidatūrą. Praėjusią savaitę ji pati patvirtino rimtai svarstanti galimybę išbandyti jėgas prezidento rinkimuose. Tautininkai dar mini frakcijos lyderio Gintaro Songailos ir teisininko Kęstučio Čilinsko kandidatūras.
Dalis TS-LKD atstovų baiminasi, kad partijai gali nepavykti draugiškai susitarti dėl vienintelės kandidatūros iškėlimo ar parėmimo. Tačiau J.Razma įsitikinęs, kad nuomonių dėl galimų kandidatų gausa vidinės ramybės nesudrums. Anot jo, TS-LKD yra demokratiška politinė jėga, kurioje daugumos priimtas sprendimas gerbiamas ir įgyvendinamas. „Jokio skilimo tikrai nebus: teisingai priimtą partijos tarybos sprendimą gerbs visi. Tik kyla klausimas, kaip bus prisidedama prie sprendimo vykdymo. Vieni, žinoma, entuziastingai rems pasirinkto kandidato kampaniją, kiti liks pasyvūs“, - sakė J.Razma.
Roberta Tracevičiūtė
