Tėvynės sąjungos (TS) lyderis Andrius Kubilius kaltina prezidento patarėjus, kad šie patarę šalies vadovui neskubėti teikti Seimui kandidato į Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovus.
Konservatoriai taip pat užsimena, kad jų parama socialdemokratų Gedimino Kirkilo vadovaujamai mažumos Vyriausybei nėra "besąlygiška".
Kaip pranešė TS frakcijos Seime spaudos tarnyba, šeštadienį vykusiame tarybos posėdyje A.Kubilius kritikavo prezidentą Valdą Adamkų, kad šis, nepateikęs Seimui naujojo Valstybės saugumo departamento vadovo kandidatūros, išskrido į Meksiką atostogų.
"Taip pasielgti jam patarė labai prasti patarėjai, nes atsakymas gana paprastas - naujo kandidato į VSD vadovus paieška ir pateikimas nukeliamas iki kovo mėnesio tik todėl, kad iki savivaldos rinkimų iš naujo vadovo nebūtų galima pareikalauti tų garsiųjų VSD pažymų, kurių Seimo komitetui niekaip nepavyko gauti", - sakė A.Kubilius.
Buvęs konservatorių pirmininkas, dabar europarlamentaras Vytautas Landsbergis taip pat teigė manantis, kad tikriausiai patarėjų patartas prezidentas nutarė tik kovą įvardyti kandidatą į VSD vadovus.
Pasak prezidento patarėjų, kandidatą į VSD vadovus prezidentas pateiks kovo 10 dieną prasidėsiančioje pavasario sesijoje.
Pats V.Adamkus penktadienį išskrido į Meksiką, kur atostogaus iki vasario pradžios. Iš Meksikos Lietuvos vadovas vyks oficialaus vizito į JAV. Į Vilnių V.Adamkus turėtų grįžti Vasario 16-osios išvakarėse.
Pernai gruodį Seimui patvirtinus parlamentinio VSD veiklos tyrimo išvadas, VSD direktorius Arvydas Pocius nutarė atsistatydinti. Kol prezidentas ieško jam pamainos, A.Pocius toliau laikinai vadovauja VSD.
VSD vadovą skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.
Pasak pranešimo spaudai, tarybos posėdyje V.Landsbergis, apžvelgdamas politinę padėtį, pabrėžė, jog skandalą dėl VSD sukėlė ne kas kitas, o pats Saugumo departamentas.
"Valstybės saugumo departamentas, atsisakydamas vykdyti Seimo prašymą ir pateikti prašomas pažymas, ardo valstybės hierarchinę sistemą. Seimui atskaitinga kur kas žemesnio rango institucija tyčiojasi. Čia yra nepaklusnumas, čia mes matome maištą valstybės struktūrų viduje", - kalbėjo V.Landsbergis.
Tačiau, kaip pranešė naujienų portalas "alfa.lt", 1993 metų rugsėjo įvykius Pakaunės miškuose V.Landbsergis buvo linkęs vadinti savanorių akcija, bet jokiu būdu ne maištu, sukilimu. "Į mišką išėjo 60 žmonių iš 12 tūkst. savanorių. Pabuvo miške. Ir kas čia? Sukilimas? Maištas? Ką jie užėmė? Pagrybavo miške ir tiek", - sakė konservatorius.
Seimo prašomas pažymas departamentas, motyvuodamas dokumentų operatyviniu pobūdžiu, atsisakė perduoti laikinosios komisijos teisėmis VSD veiklą tyrusiam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
Kalbėdamas apie konservatorių paramą G.Kirkilo Vyriausybei, V.Landsbergis teigė, kad ji nėra "besąlygiška".
"Aš paklausčiau G.Kirkilo, kurioje vietoje stovi jis, stovi jo partija, juk jo partijoje irgi yra ne viena partija - ten jau kelios partijos viduje, tai jo padėtis nėra lengva", - posėdyje sakė V.Landsbergis.
TS pirmininkas A.Kubilius atkreipė dėmesį, kad Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos paramą socialdemokratams lemia pernai pasirašytas susitarimas.
"Mes aiškiai esame pasakę, jeigu matysime ar atskirų Vyriausybės narių veiksmuose, ar Vyriausybės veikloje tai, kas kenkia Lietuvai, mes turime teisę pasakyti, kad susitarimai baigia galioti. Yra dalykų, kas mums nepatinka, ir mes ne vieną kartą esame tai sakę, pradedant nuo valstybės saugumo reikalų. Mes ne kartą esame sakę, kad Vyriausybės vadovas negali likti nuošalyje", - kalbėjo A.Kubilius.
Tarp dalykų, galinčių pakenkti bendradarbiavimui su socialdemokratais, A.Kubilius paminėjo išsiskyrusias pozicijas dėl gamtinių dujų kainų ribų reguliavimo.
"Yra nepatinkančių dalykų ir atskiruose įstatymuose, tame tarpe ir tai, ką Vyriausybė siūlo daryti su dujų kainų reguliavimu. Vyriausybės anksčiau duoti pažadai "Gazprom" yra svarbesni už Lietuvos vartotojų interesus. Aš manau, kad reikia bent jau pripažinti, kad ta klaida duoti įsipareigojimus "Gazprom" buvo padaryta. Mūsų parama Vyriausybei nėra betoninė", - sakė A.Kubilius.
Praėjusį ketvirtadienį Seimas iki kovo mėnesį prasidėsiančios pavasario sesijos atidėjo naujojo Gamtinių dujų įstatymo priėmimą.
Pasak "alfa.lt", tai padaryta Vyriausybės reikalavimu po to, kai opozicijos balsais į įstatymo projektą paskutinę akimirką buvo įrašyta nuostata, kad valstybė reguliuoja dujų kainų ribas.
Pagal šį projektą valstybė nuo šių metų liepos 1 d. galės nustatyti viršutines tiekimo kainas visiems jų pirkėjams. Pradiniame variante, kurį palaikė Vyriausybė, buvo įrašyta nuostata, kad kainos būtų reguliuojamos tik buitiniams vartotojams, visi kiti jų pirkėjai taptų vadinamaisiais laisvaisiais vartotojais - t. y. turėtų patys derėtis su tiekėjais.
Dabar valstybė reguliuoja dujų kainas tiems pirkėjams, kurie jų naudoja mažiau nei 1 mln. kubinių metrų per metus.
Naująjį Gamtinių dujų įstatymą bandoma priimti trejus metus. Idėja reguliuoti dujų kainas pasirodė 2004 m., kai ūkio ministru tapo Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas. Dujų tarpininkės "Dujotekanos" prezidentas Rimantas Stonys iniciatyvą yra įvertinęs kaip V.Uspaskicho bandymą sužlugdyti jo kompaniją.
