Seimo narys Paulius Saudargas tvirtino, kad atominės elektrinės Baltarusijoje statymo klausimas yra daugiau politinis, negu specialistų, kadangi ji statoma šalyje, nepasiduodančioje normaliam ekspertiniam vertinimui. Politikas rėmėsi rinkimų tvarkos pažeidimais, kurie buvo užfiksuoti Baltarusijoje, kurie yra tam tikras rodiklis, kad šalis nėra verta pasitikėjimo.
Lenktynės laike
„Atominės elektrinės statymo klausimą reikia spręsti politiškai. Ko gero, šiuo metu vyksta lenktynės laike, kas pirmas pastatys. Lietuvai svarbu pastatyti pirmai, kitaip mums ne tiek apsimokės ją statyti“, - tikino jis.
Pasak P. Saudargo, kitos greta Europos Sąjungos (ES) sienų statomos atominės jėgainės neatitinka ES standartų, informacijos trūkumas neleidžia suprasti, kas tikrovė, o kas blefas. „Tiek viena, tiek kita valstybė nėra visiškai demokratiška, sakyčiau netgi, nedemokratiškos visai. Atsakymų į mums rūpimus klausimus kaip normaliai teisinei demokratinei valstybei gauti nepavyksta“, - piktinosi jis.
Karas dėl energetikos
Tuo tarpu Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas perskaitė pranešimą, kuriame pasitelkdamas lyginamąją analizę pristatė bendrą situaciją Lietuvos ir Baltarusijos atominės energetikos srityje. Politiko manymu, tebevyksta karas, tačiau dabar kariaujama ne ginklais ir tankais, o dėl energetikos, per energetiką ir per propagandą.
Anot jo, karas prasidėjo tada, kai Lietuvoje pradėtas plėtoti atominės energetikos projektas, tada ir buvo pradėta kalbėti apie dar du projektus, kurie yra pakankamai neskaidrūs, vadinasi, nesaugūs. „Neskaidrūs tam, kad mes nerimautume“, - sąmokslo teoriją plėtojo parlamentaras.
R. Žiliniskas paaiškino, kad protestų bangos prieš atominę jėgainę Lietuvoje prasidėjo tik po to, kai protestai buvo inicijuoti Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje, o protestavimas prieš tris jėgaines, reiškia ne ką kitą, kaip protestą prieš vieną jėgainę – Visagino AE.
Konservatorius kritikavo, kad Baltarusijoje nėra padarytas tinkamas poveikio aplinkai įvertinimas, tačiau statybos jau neva prasidėjo. Tuo tarpu, kai Lietuvoje poveikio aplinkai vertinimas buvo atliktas laiku.
Lietuva atliko kompleksinius geologinius, inžinierinius-geologinius ir geotechninius tyrimus elektrinei parinktoje statybvietėje, kas yra kitas žingsnis po poveikio aplinkai vertinimo pagal Espo konvenciją.
„Jokių geologinių ar seismologinių pavojų abiejose aikštelėse nėra. Baltarusijos atveju, informacijos apie geologinius tyrimus nėra, seismologinis regiono pavojingumas įvertintas pagal 1997 metų žemėlapius, AE statyboms parinktoje Astravo aikštelėje yra įvykęs 7 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimas. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje galimas iki 6,5 balų žemės drebėjimas, jeigu toks įvyktų Lietuvoje, tai išliktų tik Ignalinos AE", - pasakojo jis.
Seimo narys teigė, kad Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA ) misijoje buvo įvertinta ir konstatuota, kad abi aikštelės yra tinkamos Visagino AE statyboms.
“Dvi šios agentūros misijos Baltarusijoje vyko 2008 metais, Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos (URM) duomenimis, šios misijos negalėjo įvertinti aikštelės, nes duomenys dėl statybų aikštelės nebuvo parengti. Tačiau Baltarusijoje oficialiai skleidžiama klaidinga informacija, kad TATENA įvertino aikštelės tinkamumą“, - dėstė R. Žilinskas ir pridūrė, kad TATENA taip pat vertino ir Baltarusijos infrastruktūrą atominei elektrinei plėtoti ir misija pateikė 17 pasiūlymų ir 25 rekomendacijas, kurių turinys neatskleidžiamas.
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininkas, kampanijos, privalomojo referendumo grupės koordinatorius Tomas Tomilinas, išklausęs ilgo R. Žilinsko pranešimo, visgi nusprendė jam paprieštarauti ir išdėstė savo argumentus prieš atominės energetikos idėją apskritai.
Karas prieš visuomenę
„Vyksta karas, bet vyksta valdžios karas prieš savo visuomenę. Baltarusijoje, Rusijoje ir Lietuvoje. Čia mes visi labai panašūs, mums norima primesti Fukušimos reaktorių, prieštaraujant viskam, kas įmanoma, įskaitant konservatorių programą, nes jų buvo parašyti visai kitokie skaičiukai ir kitokie planai prieš rinkimus“, - metė akmenį į konservatorių daržą.
„Kalbėsiu ne apie atominę energetiką apskritai, mane domina patys politiniai procesai ir demokratijos kokybė. Demokratijos kokybės prasme mes esame labai toli nuo demokratinės visuomenės, ir girtis tuo, ką minėjo Rokas, yra labai nekorektiška, ypač dėl to, kas vyksta dabar“, - piktinosi jis.
Pasak T. Tomilino, Lietuvoje nėra demokratinės kokybės, ypač kalbant apie mažumų teises ir nuomonę. “Lietuvoje vyksta katastrofiški dalykai ir neseniai vykusi idėjų kova dėl AE tą aiškiai parodė. Mes matome pagrindinius viešus pinigus, einančius atominiam projektui, iš mūsų mokesčių mokėtojų kišenės, jie eina atominei propagandai, dešimtys ir šimtai milijonų litų perspektyvoje, kurie eina vienos nuomonės pristatymui. Ar tai yra teisinga, kai dauguma visuomenės pagal apklausas yra nusiteikusi prieš AE? Kur mažumos teisė būti išgirstai?“, - retoriškai klausė „žaliųjų“ atstovas.
T. Tomilinas svarstė, ar kas nors iš balsavusių už koncesijos sutartį skaitė, kas joje parašyta. Anot jo, ten yra minima netgi žodžio laisvė.
„Pagal 13.3. sutarties punktą Lietuva tampa „bananų respublika“, nes negalėsime teikti jokios informacijos apie Visagino AE projektą niekam ir pagal tą straipsnį galios visuomenės informavimo įstatymas“, - teigė jis, pabrėždamas tam tikras sąsajas su žodžio laisvės nebuvimu kaimyninėse valstybės.
Pasak “žaliųjų" atstovo, žodžio laisvė Lietuvoje nėra apribota visiškai, jie turi galimybių vyjdyti antiatominę propagandą ir pakankamai laisvai tą daro, tačiau Lietuva po truputį ima mokytis blogų dalykų iš kaimynų.
T. Tomilinas pabrėžė, kad demokratinėje visuomenėje interesų aiškumas yra pagrindinis principas.
"<...> Atominės šalininkai vaidina nepriklausomybės gynėjus, mistinius patriotus, o visi kiti – tarnauja Rusijai. Tu esi tėvynės išdavikas, jei esi prieš branduolinę energetiką. Nors... Dauguma "žaliųjų" visama pasaulyje tai daro ir Rusija čia visai ne prie ko", - pateikė jis ironišką pavyzdį.
