Griežta politiko pozicija anuomet vos nekainavo posto užsienio reikalų ministrui, konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui ir Laisvės partijos deleguotam susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui. Dėl to partija pareikalavo Ž. Pavilionio trauktis ir pagrasino sankcijomis.
Ž. Pavilionis tuomet nebekovojo, partijos reikalavimu atsistatydino iš komiteto pirmininko pozicijų ir kurį laiką praleido ramiai dirbdamas politinį darbą.
Nuolankumas, regis, atsipirko, nes Laimą Liuciją Andrikienę paskyrus į Europos Audito rūmus, Užsienio reikalų komiteto pirmininko vieta vėl atsilaisvino ir atiteko Ž. Pavilioniui. Sprendimas frakcijoje antradienį priimtas bendru sutarimu.
Šis atvejis gali tarnauti ir kaip pavyzdys dar vienam ambicingam Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politikui, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Mykolui Majauskui.
Politikas pastaruoju metu pakilo į kovą su Vyriausybe pasiūlydamas pridėtinės vertės mokesčio lengvatas maitinimo ir kultūros paslaugoms ne iki liepos, kaip nori ministrų kabinetas, o neterminuotai. Konservatoriai už tai grasina pašalinti M. Majauską iš komiteto pirmininko pozicijų, užsimena apie galimybę išeiti iš partijos, bet kol kas konfliktas nėra išspręstas.
Kas nutiko su baltarusiškomis trąšomis?
Baltarusiškų trąšų tranzito istorija buvo pirmoji, kuri iš tiesų sudrebino premjerės Ingridos Šimonytės ministrų kabineto pamatus. Istorija tokia, kad Užsienio reikalų komitetui tuomet vadovavęs Ž. Pavilionis visomis jėgomis siekė, jog baltarusiškų trąšų tranzitas sustotų iškart įsigaliojus JAV taikomoms sankcijoms Baltarusijos įmonei „Belaruskalij“, tačiau taip neįvyko.
Kliūtis nutraukti tranzitą sudarė tai, kad „Lietuvos geležinkeliai“ pagal 2021 m. spalio 21 d. sudarytą susitarimą gavo avansus už trašų vežimą iki 2022 m. kovo mėnesio pabaigos. Negana to, „Lietuvos geležinkeliai“ rado fintech įmonę, kuri galėtų aptarnauti „Belaruskalij“ mokėjimus net ir po JAV sankcijų įsigaliojimo, kai kitos finansų įstaigos atsisakė teikti šią paslaugą.
Konservatoriams kilo minčių, kad „Lietuvos geležinkeliai“ daro viską, jog tranzitas būtų pratęstas. Bet įvairių klausimų kilo ir dėl Užsienio reikalų ministerijos veikimo, nes per ją amerikiečiai galimai derėjosi su Baltarusijos režimu dėl trąšų tranzito pratęsimo mainais į politinių kalinių paleidimą Baltarusijoje.
Tai sukėlė Vyriausybės krizę, mat valdantieji buvo deklaravę vertybinę užsienio politiką ir nuolat akcentavo, kad prezidento rinkimus suklastojusį Baltarusijos diktatorių Aleksandrą Lukašenką reikia bausti per kišenę, tai yra užkardyti trąšų tranzitą, apriboti režimo finansavimą.
Nepavykus sustabdyti tranzito per Lietuvą kilo konfliktas konservatorių partijos viduje: Ž. Pavilionis sukonfliktavo su užsienio reikalų ministru G. Landsbergiu ir premjere I. Šimonyte.
Susisiekimo ministras M. Skuodis, kurio žinioje yra „Lietuvos geležinkeliai,“ ir užsienio reikalų ministras G. Landsbergis, kurio ministerija turėjo koordinuoti sankcijas, buvo net parašę atsistatydinimo prašymus. Tačiau atstatydinus „Lietuvos geležinkelių“ generalinį direktorių Mantą Bartušką, o Ž. Pavilioniui pasitraukus padėtis stabilizavosi.
Baltarusiškų trąšų tranzitas galiausiai pateko į Europos Sąjungos sankcijas, todėl nebegalėjo būti vykdomas.
