Kultūros ministerija šią savaitę registravo Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo beveik milijono eurų vertės patalpos Pylimo g. 4 perduodamos Geros valios fondui. Čia yra įsikūrusi Lietuvos žydų bendruomenė, šiuo metu valdanti patalpas pagal panaudos sutartį.
Jos bus perduotos sumažinant valstybės mokėtiną piniginę kompensaciją, kasmet siekiančią apie 3,6 mln. eurų.
„Norime, kad liktų išliekamoji vertė žydų bendruomenėms, kai baigsis kompensacija. Pastatai, nekilnojamasis turtas yra išliekamoji vertė“, – BNS sakė Geros valios fondo direktorė Indrė Rutkauskaitė.
Fondas šiuo metu derasi su kitą pastato dalį valdančiu Valstybiniu Vilniaus Gaono žydų muziejumi, kaip padalinti bendrą sklypą.
I. Rutkauskaitė tvirtino, kad perėmus patalpas jos turėtų būti išnuomotos Lietuvos žydų bendruomenei arba perduotos valdyti panaudos teisėmis.
Žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky BNS sakė, kad norėtų patalpas nuomoti už simbolinę kainą.
Svarsto dėl kitų patalpų
Geros valios fondas taip pat svarsto įgyti kitų valstybės ar savivaldybių valdomų patalpų kompensacijos sąskaita.
Pasak I. Rutkauskaitės, fondo valdyba šiemet lapkritį gali spręsti dėl Kauno Šančių ir chasidų sinagogų bei Panevėžio sinagogos perėmimo.
Anot jos, Šančių ir Panevėžio sinagogos nėra didelės, jos galėtų tapti vietos žydų bendruomenių namais.
Tuo metu chasidų sinagoga Kaune yra didelė ir apleista, todėl klausimas dėl jos įgijimo sudėtingesnis.
„Reikia žinoti, ką su ja daryti. Reikėtų daug investuoti. (...) Iš tikrųjų norėtųsi – tas pastatas yra vertingas, bet tam reikėtų lėšų“, – kalbėjo fondo direktorė.
Fondas taip pat bando įtikinti Šiaulių ir Klaipėdos žydų bendruomenes leisti jam įgyti pastatus, kur jos šiuo metu įsikūrusios.
Visgi I. Rutkauskaitė teigė, kad šių penkių pastatų perėmimas tikriausiai užtruks.
„Fondo valdyba dėl pastato Pylimo g. 4 Vilniuje sprendė net trejus metus. Pas mus čia viskas vyksta pamažu“, – sakė direktorė.
Norėtų administruoti privačias kompensacijas
Pasibaigus valstybės mokėjimams kompensuojant už nacių ir sovietų nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą, Geros valios fondas sako norintis užsiimti ir asmeninio žydų turto grąžinimu.
Valdžia kompensaciją už bendruomenių turtą moka nuo 2011-ųjų ir vykdys kasmetinius mokėjimus iki 2023 metų.
Geros valios fondui iš viso planuota išmokėti kiek daugiau nei 37 mln. eurų, bet ši suma kiek sumažės, atėmus įgytų pastatų vertę.
Apie pusę kasmet išmokamos sumos fondas panaudoja finansuodamas įvairius projektus, susijusius su žydų kultūra, mokslu, švietimu, socialine apsauga, religija ar sportu. Kita pusė pinigų atidedama ateičiai.
„(Po 2023 metų), mano įsivaizdavimu, kol bus lėšos ir kol įstatymas numato, kad jos turi būti skiriamos pagal projektus, tai ta dalis lėšų bus skiriama pagal projektus“, – teigė I. Rutkauskaitė.
„Kitas dalykas, dar yra klausimas dėl individualios asmeninės restitucijos, kuris keliamas Vyriausybėje ir Seime. (...) Yra galvojama, kad galbūt Geros valios fondas galėtų būti ta organizacija, kuri administruotų asmeninę restituciją, jeigu jau administruoja bendruomeninę“, – pridūrė ji.
Per nacistinės Vokietijos okupaciją 1941–1944 metais išžudyta apie 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.
Oficialiais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 3 tūkst. žydų.
