Netyla skandalai, susiję su valdžios vyrų ir moterų komandiruotėmis. Nuo pagundų neatsigina ir kitus uoliai kritikuojanti Seimo pirmininkė Irena Degutienė.
Griežtos taupymo politikos fone nuolat skaičiuojama, kiek ir kokia kelionė atsieina mokesčių mokėtojams, kiek svarbios ir naudingos tos kelionės, kiek argumentuotas asmenų, siunčiamų į tas keliones, pasirinkimas.
Neseniai premjero Andrių Kubiliaus kanclerio pirmasis pavaduotojas Giedrius Kazakevičius keliavo į Naująją Zelandiją. Ši kelionė valstybės iždą palengvino 40 tūkst. litų. Dalinai kviečiančiosios pusės finansuotas Konstitucinio teismo pirmininko Kęstučio Urbaičio ir teisėjos Tomos Birmontienės apsilankymas teisėjų šventėje Indonezijoje kainavo 12 tūkst. litų.
Dabar yra planuojama Seimo pirmininkės Irenos Degutienės kelionė į Japoniją, kurios metu planuojama suderinti svarbius energetinius klausimus ir pritraukti investicijas į Lietuvą. Kartu su I. Degutiene į kelionę ruošiasi ir du Seimo valdybos nariai – Virginija Baltraitienė ir Algis Čaplikas, be to, nebus apsieita ir be vertėjos paslaugų. Vizito kaina – 52 tūkst. litų.
I. Degutienės atstovas spaudai Juozas Ruzgys tikino, kad kelionė yra labai svarbi, o jos pagrindinis tikslas – suderinti energetinius klausimus su Hitachi vadovybe, taip pat numatyti susitikimai su Japonijos premjeru ir kitais aukštais pareigūnais. Komandiruotės detalės ir darbotvarkė kol kas derinami ir bus patvirtinti likus savaitei iki vizito.
Užbėgdamas už akių klausimui, kodėl su Seimo pirmininkė važiuoja su dviem pavaduotojais, J. Ruzgys paaiškino: „Pirmininkė visada pabrėžia, kad turi būti maksimaliai taupomos lėšos, šiuo atveju tai labai svarbus klausimas, todėl ji ima tik du pavaduotojus. Net manęs neima kaip savo atstovo spaudai, siekdama sutaupyti lėšų. Iš bėdos juk galima komunikuoti telefonu, perduoti žinutes ir informuoti apie padėtį iš Lietuvos“.
Taip pat jis pabrėžė, kad ankščiau nebuvo nei vienos komandiruotės, kad nevyktų kas nors daugiau iš paties pirmininko aplinkos.
„2004 metais buvo Artūro Paulausko kelionė į Japoniją, važiavo ne tik pirmininkai, bet ir šeši ar septyni parlamentarai kartu. Tai dabar tikrai maksimaliai apsiribojama, sumažinant dalyvių skaičių“, – kaip pavyzdį pateikė J. Ruzgys.
Atstovas spaudai patikino, kad pavaduotojai buvo pasirenkami pagal priklausomybę skirtingoms politinėms partijoms. „Niekas nežino, kokie bus rezultatai po rinkimų, neaišku, kas sudarys valdančiąją daugumą. I. Degutienė suprasdama būsimą situacija ir energetinės srities svarbą, nori, kad būtų užtikrintas tęstinumas. Ji pasirinko tiek pozicijos, tiek opozicijos atstovus, kad jie turėtų visą informaciją ir gavę informaciją iš pirminių šaltinių, galėtų produktyviai dirbti“.
Paklaustas apie Seimo pirmininkės kompetenciją energetiniais klausimais, J. Ruzgys atsakė: „Konkretūs sprendimai priimami vyriausybiniame lygmenyje, nuo Seimo tiesiogiai nepriklauso, bet Seimui priklauso parlamentinė kontrolė ir sprendimai dėl atominių jėgainių statymo. Viskas vis tiek keliauja į Seimą ir vienaip ar kitaip tvirtinama Seime. Šiuo atveju atliekamas kontroliuojančios institucijos vaidmuo“.
Tačiau ar nevertėtų energetinius klausimus Japonijoje spęsti Energetikos ministrui Arvydui Sekmokui?, – teiravosi Balsas.lt.
„Atvirai pasakysiu, kiltų skandalas, jei dar vienas žmogus važiuotų, juk tuomet dešimčia tūkstančių litų brangiau kainuotų viskas“, – atviravo Seimo pirmininkės atstovas spaudai.
Taip pat jis pridūrė, kad I. Degutienė buvo susitikusi su A. Sekmoku, ruošdamasi šiai kelionei. Anot jo, Seimo pirmininkei svarbi ir ministro pozicija.
Išgirdęs apie šią kelionę Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys suabejojo: „Ar tikrai dėl energetikos jie ten važiuoja, tai juk yra vyriausybinis klausimas. Mano galva, dėl visų ūkinių reikalų turėtų važiuoti ministras pirmininkas. Tai yra vyriausybinis vaidmuo“.
Sužinojęs apie dviejų viceministrų dalyvavimą šioje komandiruotėje, D. Budrys šmaikštavo: „Labai įdomu, o tai kodėl tuomet nevažiuoja Ekonomikos komiteto pirmininkas? Juk energetikos klausimus spręs Ekonomikos komitetas“.
Ekonomikos komiteto pirmininkas taip pat neslėpė ironijos, komentuodamas I. Degutienės atstovo spaudai argumentus dėl dviejų pavaduotojų važiavimo kartu: „O kas yra Ruzgys? Aš jo nepažįstu. Gal su juo viską ir derinkite, jis juk viską supranta ir žino, kaip veikia valstybinė politika“.
D. Budrio nuomone, į Japoniją turėtų važiuoti arba tam tikrų komitetų, arba komisijų nariai. „Štai kolega Kęstutis Daugšys svarsto, ar nevyksta ten Hitachi pirkimas? Gal vertėtų ką nors iš antikorupcijos nusiųsti?“, – juokavo politikas.
„O jie kur, į Fukušimą važiuoja, ar ne?“, – kvatojo D. Budrys.
Galbūt politiko juokas – tai nuoskauda, susijusi su prieš tai neįvykusia jo paties komandiruote į Kazachstaną, kuriame klesti naftos ir dujų sektoriai?
„Kvietė mane, pasiūliau valdybai, tačiau ji nusprendė, kad nereikia. Gaila, kad neišleido, bet aš neprieštarauju, nieko tokio. Valdyba mato ir sprendžia, kas yra gerai, o aš neeskaluosiu“, – komentavo jis.
Ekonomikos komiteto pirmininkas patikino, kad per vieną valdybos posėdį būna siūloma apie dvidešimt tokių komandiruočių ir sprendžiama, išleisti ar neišleisti. Jis, neva, šio fakto nesureikšmina.
„Teikiant prioritetus komandiruotėms, būna atsižvelgiama į lėšas, skiriamas Seimo vadovybei ir komitetams, žiūrima, kad užtektų jų iki metų pabaigos. Ekonomikos komitetas yra išnaudojęs nemažai lėšų. Į komandiruotes reikia žiūrėti atsakingiau“, – pabrėžė I. Degutienės atstovas spaudai.
