Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas ir komiteto narė „darbietė“ Dangutė Mikutienė koliziją dėl lyties keitimo siūlo spręsti iš teisės aktų išbraukiant tokią galimybę numatančią nuostatą.
Parlamentarai Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo siūlymą pataisyti Civilinį kodeksą (CK), iš jo išbraukiant šiuo metu esančią nuostatą, jog „nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma“.
2001 metais priimtas Civilinis kodeksas numato, jog „lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai“, tačiau tokių įstatymų iki šiol nėra priimta, nors iniciatyvų - būta. 2003-iaisiais buvo parengtas ir į parlamento darbotvarkę įtrauktas Lyties keitimo įstatymo projektas, tačiau vėliau iš darbotvarkės jis dingo.
Lietuva, nepriėmusi lyties keitimą reglamentuojančių teisės aktų, jau yra susilaukusi tarptautinių institucijų sankcijų. 2007 metais Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) konstatavo, kad Lietuva pažeidė transseksualės L., norinčios tapti vyru, teises į privatumą bei įpareigojo per tris mėnesius nuo galutinio sprendimo įsigaliojimo dienos Lietuvoje priimti Lyties keitimo įstatymą.
Terminas, kurį Lietuvai skyrė EŽTT, baigėsi 2008-ųjų birželio 31-ąją, tačiau minėtas įstatymas iki šiol nėra priimtas. Pagal EŽTT sprendimą, nepriėmusi įstatymo Lietuva turėjo L. išmokėti 40 tūkst. eurų (138 tūkst. litų) kompensaciją.
Savo siūlymą teikiantys parlamentarai tvirtina, kad lytį keisti leidžianti CK formuluotė "kelia esminių klausimų dėl jos interpretavimo, nes biologinės lyties pakeitimas mediciniškai nėra įmanomas, atliekant lyties pakeitimą keičiami tik lytiniai organai ir lytiniai požymiai".
„Mokslinėje bendruomenėje iki šiol nėra vieningos nuomonės dėl lyties keitimo operacijų vertinimo. Į pastarąjį faktą ne kartą savo dėmesį yra atkreipęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas“, - savo iniciatyvą aiškina parlamentarai.
Anot jų, „Lietuvos visuomenėje lyties keitimo operacijos vertinamos labai kontroversiškai, visuomenė dėl psichosocialinių priežasčių yra nepasirengusi priimti lyties pakeitimo praktikos, todėl prielaidų tokiai praktikai atsirasti sudarymas esant ribotiems sveikatos priežiūros ištekliams sukeltų didžiosios dalies visuomenės nepasitenkinimą“.
