Tokie skaičiai yra visiškas kontrastas daugybės vairuotojų pastarosiomis savaitėmis keliamai panikai dėl policijos naudojamų naujausių greičio matuoklių prieš kuriuos, anot besipiktinančiųjų, esą nesąžiningai nėra pastatomi perspėjamieji kelio ženklai. Tai tik parodo, koks Lietuvoje yra išsikreipęs požiūris į numatytą leistiną greitį. Akcentuojamos baudos, bet visiškai ignoruojami nelaimingi atvejai.
Nes prie 183 žuvusiųjų, dar reikėtų paminėti, kad 2019-siais per eismo įvykius nukentėjo net 3891 žmogus. Šis skaičius sparčiai auga. Pavyzdžiui, 2018-siais sužeistųjų skaičius siekė 3391, metais anksčiau – 3558. Naujausią Lietuvos kelių policijos tarnybos paviešintą statistiką pakomentavo šios įstaigos viršininkas Vytautas Grašys.
Vertinti reikia kompleksiškai
Dėl dramatiškai šoktelėjusio eismo įvykių susijusių su saugaus greičio viršijimu skaičiaus V. Grašys teigė, kad tą galėjo lemti kelios priežastys.
„Sunku įvardyti vieną priežastį, kodėl taip nutiko. Tam tikra prasme į blogąją pusę pasikeitė dalies vairuotojų požiūris. Praėjusių metų pavasarį Lietuvos regioniniuose keliuose buvo atjungti stacionarūs greičio matuokliai. Tas galėjo turėti nemažai įtakos.
Galima kalbėti ir apie pasikeitusias orų sąlygas. Akivaizdu, kad geros orų, o tuo pačiu ir eismo sąlygos lemia tam tikrą atsipalaidavimą. Tad kai kurie asmenys stipriau spaudžia greičio pedalą ir turime atitinkamas pasekmes“, – svarstė Kelių policijos vadas V. Grašys.
Įdomu tai, kad lyginant 2018-sius ir 2019-sius metus, į gerąją pusę pasikeitė eismo įvykių, susijusių su įvažiavimu į priešpriešinę eismo juostą arba lenkimo taisyklių pažeidimais, statistika.
Jei 2018 m. tokie eismo įvykiai sudarė net 18 proc., tai praėjusiais metais juk fiksuota vos 3 procentai.
Anot V. Grašio, tą lėmė pasikeitę teisės aktai: „Praėjusiais metais sugriežtėjo atsakomybė dėl išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą. Dalis žmonių suprato, kad gali ilgesniam laikui prarasti vairuotojo pažymėjimą. Už lenkimą neleistinoje vietoje taip pat sugriežtėjo atsakomybė.“
Žvilgsnis į pėsčiuosius
Kelių policijos vadui nerimą kelia eismo įvykiai susiję su pėsčiųjų ir dviračių vairuotojų daromais pažeidimais. Jei 2018 m. užregistruota 15 proc. tragiškų eismo įvykių, kur pėstieji ar dviratininkai nenaudojo atšvaitų ar šviesą atspindinčių liemenių, tai praėjusiais metais šis skaičius šoktelėjo iki 21 procento.
„Be abejo, reikia akcentuoti pačių pėsčiųjų ar dviratininkų sąmoningumą. Policija vykdo įvairias akcijas, bet švietimo įstaigos, bendruomenės taip pat turėtų aktyviau bendrauti su žmonėmis.
Tai yra tam tikra rizikos grupė, kurios dalis nesirūpina saugumu. Eina per gatvę neįsitikinę, kad tą daryti yra saugu. Dar kraupiau, kai su mažais vaikais per raudoną bėgama. Jei mama su kelių metų vaiku per raudoną šviesą žengia, tai, tikėtina, kad ir vaikas vėliau taip elgsis“, – pabrėžė V. Grašys.
Pokalbio pabaigoje V. Grašys pridūrė, kad svarbiausia, jog visi eismo dalyviai galvotų apie tai, kaip jie dalyvauja eisme. Anot jo, pakantumas ir tolerancija pažeidėjams taip pat turėtų mažėti.
