Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt
Kariuomenės vadas generolas Jonas Vytautas Žukas įsitikinęs, kad, keičiant Valstybės ginkluotos gynybos koncepciją, turi būti atsižvelgta ne tik į ginkluotės didinimą, bet ir į papildomą profesionalių karių rengimą. „Mums reikia kiek įmanoma daugiau žmonių paruošti naudotis ginklais. Jeigu bus tokia būtinybė, mes galbūt ir galėsime iš NATO partnerių gauti ginkluotę, bet reikia žmonių, kurie sugebės tai ginklais naudotis“, – sako J. V. Žukas.
Pokalbis apie ketvirtadienį vykusį Valstybės gynimo tarybos posėdį ir esminius numatomus pokyčius krašto apsaugos sistemoje – laidoje „Dėmesio centre“ su kariuomenės vadu gen. J. V. Žuku ir krašto apsaugos ministru Juozu Oleku.
– Generole, kas nuo 2011 m., kai buvo priimta gynybos koncepcija, pasikeitė Lietuvos krašto apsaugos sistemoje?
– Mes įkūrėme greito reagavimo pajėgas, pasikeitė finansavimas kariuomenei. Bendra politinė aplinka. Atsirado NATO gynybos planai – jie yra pakoreguoti šiuo metu. Turime naują versiją NATO gynybos planų mūsų regionui, Lenkijai, kitoms šalims. Yra daug visokių aplinkybių, į kurias mes taip pat turime sureaguoti.
– Ministre, ar teisingai suprantu, kad dabar koncepcijoje bus akcentuojamas kažkoks reagavimas į anonimines ginkluotąsias pajėgas, į kažkokių įstaigų užėmimus? Į visą tai, ką mes matėme pirmiausiai Kryme, o po to ir kituose Rytų Ukrainos regionuose.
– Mes gavome pavedimą patikslinti koncepciją, pateikdami tą informaciją, apie kurią vadas ir kalbėjo. Taip pat dar aktualus kibernetinis, informacinis saugumas. Šios problemos taip pat išryškėjo labiau, negu buvo anksčiau. Į visas tas grėsmes reikia atitinkamai reaguoti. Dėl to buvo sutarta, kad tą gynybos planą reikia pakoreguoti.
– Ar kažkas turėtų keistis iš esmės? Pavyzdžiui, principai, kuriais ruošiamas rezervas, mobilizacijos schemos. Ar kažkas Lietuvos gynybos schemoje turėtų keistis ženkliai?
– Iš esmės nėra taip, kad gynybos planai keistųsi labai radikaliai. Kaip jau minėjau, atsirado daug kitų aplinkybių: atsirado pajėgos, kurių anksčiau nebuvo. Galų gale atsirado Velso nutarimai, dėl kurių ir buvo nutarta steigti greito reagavimo pajėgas pačiose NATO valstybėse, ir daug kitų dalykų. Tai yra saugumą užtikrinančios tam tikros priemonės, yra užsienio šalių buvimas Lietuvoje, užsienio štabų kūrimas Lietuvoje, taip pat ir internacionalinės pajėgos, štabai, kurie pradės veikti Lietuvoje. Tai jau pradeda veikti. Visiškai natūralu, kad tie seni planai turi būti keičiami, nes 2011 m. viso to nebuvo, dabar yra, ir mes turime į tai atsižvelgti.
– Valstybės ginkluotos gynybos koncepcija nėra viešas dokumentas. Kiek žmonių Lietuvoje yra susipažinę su šiuo slaptu dokumentu? Ar tai yra tik vadų reikalas, ar ir kariuomenės žemesnės grandies karininkai žino koncepcijos turinį?
J. Olekas: sakoma, kad žinoti reikia tiek, kiek reikia žinoti. Vadai žino tiek, kiek jiems reikia žinoti, padalinių vadovai žino tiek, kiek reikia jiems. Tai yra labai natūrali ir priimtina karinėse struktūrose schema.
J. V. Žukas: bet kokiu atveju prie šių planų dirba pakankamai didelis skaičius žmonių. Todėl, kad tai apima labai daug visokių dalykų: ir planavimas, ir biudžetas, ir kariuomenės uždaviniai, konkretūs uždaviniai konkretiems daliniams ir operatyvinės kryptys. Ir ruošdami ankstesnius planus mes labai daug diskutavome ir su kariuomenės rūšių vadais, ir su jungtinio štabo karininkais. Turėjome labai plačią diskusiją ir daug ginčų, kol pasiekėme kažkokį rezultatą. Dirba labai didelis skaičius asmenų tam, kad paruoštų šį dokumentą.
– Generole, Jūs kariuomenėje esate jau daugybę metų, prisimenate įvairias koncepcijas ir strategijas. Kaip keičiasi tos koncepcijos iki narystės NATO, po narystės ir dabar?
– Labai įvairiai. Vienokia situacija buvo tada, kai tik susikūrė Lietuvos kariuomenė. Tuomet buvo visokiausių planų, kaip ji turi atrodyti – tai savanorių pajėgos, Geležinio vilko brigada, kiti padaliniai. Po to buvo tas stojimo į NATO periodas, ir tada mes turėjome tą narystės planą. Tai reiškia, kad turėjome įvykdyti daug sąlygų, kurias mums kėlė būtent NATO ekspertai. Kai jau tapom NATO nariais, turėjome prisiimti tam tikrus įsipareigojimus: dalyvavimas tarptautinėse misijose, kovinės grupės sudarymas, dalyvavimas NATO greito reagavimo pajėgose ir t. t. Įvairiais laikais buvo daug įvairių uždavinių.
– Kas kiek laiko paprastai yra keičiami gynybos planai?
– Nėra jokio periodiškumo. Yra keičiama atsižvelgiant į situaciją. Jeigu situacija iš mūsų reikalauja koreguoti gynybos planus ir prisiimti naujus įsipareigojimus, mes privalome tai daryti tada, kai reikia.
– Ministre, daugelis dabar kalba, taip pat ir kai kurie buvę ministrai, apie galimybę sugrįžti prie šauktinių kariuomenės. Esą tai būtų galimybė turėti daugiau rezervo ir paruošti daugiau žmonių. Jūs vis pasvarstote apie tokią galimybę?
– Mūsų įstatymai ir nedraudžia to sugrįžimo. Šauktinių kariuomenės įstatymo veikimas yra tiesiog sustabdytas. Manau, kad svarbiausia šiuo metu tai, kad mums reikia labai subalansuotai didinti tarnaujančių karių skaičių ir juos apginkluoti. Padidinti jų manevringumą, ugnies galią. Reikia turėti omeny, kad kurį laiką mes turėjome labai mažus resursus, kurie visiškai neatitiko mūsų siekio stiprinti kariuomenę ir ją modernizuoti. Dabar negalime mestis į vieną pusę arba į kitą. Galime ruošti daug rezervo, galime daug šauktinių turėti, bet viskas atsiremia į resursus. O mums jau šiandien reikia turėti modernius, Tėvynę ginti pasiruošusius karius ir didesnes pajėgas. Juk negali kariauti neturėdamas tam tikrų atsargų. Tai viską reikia susikaupti, o paskui jau plėtra. Kuo daugiau tarnauja karių, tuo daugiau jų išeina į rezervą. Mums nereikia dirbtinai ruošti rezervo sau, karius sau, nes karys tarnauja ketverius metus, o paskui išeina į rezervą. Pirmasis uždavinys, kurį aš dabar keliu, – kaip padidinti padalinių užpildymą.
– Tiesiog kai kur trūksta karių? Fiziškai kai kuriuose daliniuose jų trūksta?
J. V. Žukas: taip, trūksta karių, nes nebuvo pinigų, nebuvo už ką jų pasamdyti ir nebuvo galima priimti į būtinuosius karinius mokymus pakankamo skaičiaus. Dabar bandysime tai daryti. Mums reikia turėti paruoštą personalą. Mums reikia kiek įmanoma daugiau žmonių paruošti naudotis ginklais. Jeigu bus tokia būtinybė, mes galbūt ir galėsime iš NATO partnerių gauti ginkluotę, bet reikia žmonių, kurie sugebės tais ginklais naudotis. Taip pat reikia užpildyti dabar egzistuojančius kariuomenės dalinius. Tai iš tikrųjų yra problema – sausumos pajėgose užpildymas siekia tik apie 50 proc.
J. Olekas: būtent reikia profesionalių karių, kurie mokėtų valdyti ginkluotę. Juk tai ne kardas ar paprastas šautuvas, dabar kur kas sudėtingesnė ginkluotė: prieštankinė, priešlėktuvinė. Visi koordinačių nurodymai, kur reikia veikti, artilerijos sistemos. Yra daug dalykų, kur tiesiog reikia patirties. Manau, kad susikoncentruoti keliems mėnesiams ir galvoti, kad jau esi pasiruošęs – toli gražu.
