Adomas Šimkus, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Senosios trumpalaikės orų prognozės, paremtos gamtos stebėjimu, vis dar yra patikimos, tikina etnologas Libertas Klimka. Jis sako stebėjęs Šv. Liucijos dieną ir išsiaiškinęs – ateinantys metai bus permainingi, o šis pavasaris – ilgas.
Perprasti orus bandyta dar senovės civilizacijose. Babiloniečiai trumpalaikes prognozes sudarydavo septintajame šimtmetyje prieš Kristų. Tai jie darydavo stebėdami dangaus objektus.
Etnologas L. Klimka teigia, kad Lietuvoje orų spėjimai iš gamtos reiškinių pirmiausia siejami su žemdirbiais. Jiems esą buvo svarbu, kokie bus orai, nes nuo jų priklausė derlius, o nuo šio – šeimos išlaikymas.
„Žinoma, tai yra tūkstantmetė patirtis. Ir žemdirbys, be abejo, ieškodavo gamtos ryšių, sąsajų, reaguodavo į viską, kas vyksta aplink mus. O kas vyksta aplink mus? Slėgio kitimai, staigūs oro temperatūros kritimai arba kilimai, oro įelektrinimo laipsnis“, – vardija L. Klimka.
Jo teigimu, anksčiau, bandant nuspėti būsimus orus, pirmiausia buvo stebimi gamtos reiškiniai ir jų spalvos: koks saulėtekis, koks saulėlydis. Manyta, kad, jei saulė leidžiasi į debesį, rytojus bus debesuotas. Taip pat stebėta, kaip švyti mėnulis: „Jei kaime aplink mėnulį matyti toks nedidelis ratas, drigniu dažnai vadinamas, oras keisis. O jei tas ratas didelis, sakydavo, kad reikės palaukti ilgiau, kokias tris dienas.“
Etnologas tikina, kad trumpalaikiai – keleto dienų – orų spėjimai iš gamtos reiškinių tikrai patikimi, kebliau esą su ilgalaikėmis prognozėmis. Bet, anot L. Klimkos, pats žmogus dėl to kaltas. „Žmogus jau gerokai prisidėjo prie klimato kaitos. Tai prognozes ir daro tokias nelabai patikimas“, – mano L. Klimka.
Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros dėstytojas Gintautas Stankūnavičius sako, kad skaitmeninių orų prognozių patikimumas šiandien siekia iki 95 proc. Kol kas patikimiausios esą trumpos trukmės prognozės. „Manyčiau, kad tos, kurios skelbiamos meteo.lt puslapyje ar tiesiog perduodamos per radiją, televiziją ar kitas žiniasklaidos priemones, pasitvirtina apie 90–95 proc.“, – teigia mokslininkas.
O orų spėjimai tautosakoje, pasak jo, taip pat paremti stebėjimais ir statistika. Per daugelį metų žmonės pastebėję, kad tarp gamtos reiškinių ir orų pokyčių yra statistinis ryšys. „Jie nežinojo, kaip tai susieti dinamiškai, koks fizinis ryšys, bet pastebėjo, kad tai kartojasi ir pasitvirtina. Kiek kartų arba kokiu procentu pasitvirtina, niekas neskelbia, tačiau, matyt, yra patikima“, – svarsto G. Stankūnavičius.
Mokslinius orų stebėjimus pasaulyje paspartino XIX amžiuje išplėtotas telegrafo tinklas. Tuo metu pradedamas sudarinėti orų žemėlapis, o meteorologinės stotys pamažu naudojamos visame pasaulyje. Dėstytojas G. Stankūnavičius teigia, kad mokslinių orų prognozių patikimumas priklauso nuo technologijų ir specialisto įgūdžių.
„Skaitmeninės prognozės, kurios sudaromos remiantis skaitmeninių prognozių modelių rezultatais, sudaro apie 80 proc. prognozės sėkmės. 20 proc. sudaro prognozuojančiojo įgūdžiai, turima papildoma informacija, t. y. palydoviniai vaizdai, radijo lokatorių informacija, automatinės stotys“, – aiškina specialistas.
Dabar skaitmeninių prognozių patikimumas dėl technologijų yra išaugęs. Šiandien penkių dienų orų prognozė yra patikima tiek pat, kiek dviejų dienų prieš 20 metų. Etnologas L. Klimka primena, kad nuspėti orus gali padėti ir gyvūnų elgesys.
„Visada stebiu kregždes. Jei tik kregždė prie pat kokio nors vandens paviršiaus – jau prieš lietų. Ir suprantama kodėl. Ten mašaliukai būna, o mašaliukai labai jaučia slėgio didėjimą. Gandras, sakydavo, gali net visus metus nuspėti“, – pasakoja etnologas.
Esą pavasarį, kai sugrįžęs gandras susuka lizdą, susiporuoja ir padeda kiaušinius, galima nuspėti, kokia bus vasara: „Išmeta arba kiaušinį, arba net paaugusį gandriuką. Žmonės sakydavo, kad, jei išmetė kiaušinį, vasara bus nebloga. Bet jei gandriuką, vadinasi, jis neišmaitina šeimos.“
Gyvūnai gali ne tik padėti nuspėti orus, jie taip pat jaučia ir artėjančias gamtos stichijas. Tai pastebėta ir 2004-aisiais, kai Indijos vandenyno pakrantes nuniokojo cunamis. Vien Tailande tada žuvo apie 4 tūkst. žmonių, dar tiek pat iki šiol dingę be žinios. O negyvų gyvūnų beveik nerasta. Teigiama, kad paukščiai ir drambliai artėjantį cunamį pajuto iš anksto ir nuo stichijos spėjo pasislėpti. Mokslininkai aiškina, kad tai lemia didesnis gyvūnų jautrumas meteorologiniams pokyčiams.
L. Klimka pasakoja, kad senovėje orams nuspėti žmonės gamindavosi įvairius prietaisus. Jie net pasidarydavo „barometrą“. „Susukama keleto žmogaus plaukų sruogelė. Ant tos sruogelės pakabinama svirtelė. Pasirodo, žmogaus plaukas yra labai jautrus drėgmei, drėgmės pakitimui. Ta svirtelė prieš oro permainą ima suktis į vieną arba į kitą pusę“, – sako etnologas.
Profesionalių orų spėjimo pradžia Lietuvoje siejama su 1770-aisiais. Pirmieji oro temperatūros matavimai tada vykdyti Vilniaus universiteto Astronomijos observatorijoje.
Senovėje orus buvo bandoma ne tik nuspėti, bet ir valdyti. Tikėta, kad prieš sausrą prisikviesti lietų buvo galima į šulinį pripylus aguonų. Taip pat manyta, kad pradės lyti, jei trys našlės arklu išvagos upelio dugną. Tačiau tai – tautosaka.
Dabar mokslininkai orus gali valdyti technologijomis. Įrodyta, kad net per Šaltąjį karą slaptas karines orų valdymo programas vykdė tiek Sovietų Sąjunga, tiek Jungtinės Valstijos. Amerika yra pati pripažinusi, kad per Vietnamo karą, naudodama technologijas, dirbtinai sukeldavo liūtis, siekdama sunaikinti priešininkų pasėlius.
Bet grįžkime prie orų. Kokius orus ateinantiems metams žada gamta? L. Klimka sako, kad visus metų orus pranašauja Šv. Liucijos diena, gruodžio 13 d. „Ši diena atspindi, koks bus sausio mėnuo. 14 d. atspindi vasario mėnesio orus, 15 d. – kovo mėnesio, 16 d. – balandžio ir t. t. Iki Kalėdų likus12 dienų, prognozuojami visi ateinantys metai. Jau kokius penketą metų atidžiau stebiu Šv. Liucijos dieną ir mano išvada tokia: vis dėlto dar veikia tie senieji prognozavimai“, – tikina L. Klimka.
Tiesa, etnologas įspėja, kad naudoti tokį orų prognozavimo metodą reikia atsargiai, nes Lietuvoje ne kartą buvo keistas kalendorius. Abiejų Tautų Respublikoje buvo naudojamas Grigalijaus kalendorius. Lietuvai esant Rusijos imperijos sudėtyje – Julijaus. Tik tarpukariu buvo grįžta prie Grigaliaus kalendoriaus. O valstiečiai, spėdami orus, į pakeitimus paprastai neatsižvelgdavo.
Remiantis Šv. Liucijos dienos prognoze, ateinantys metai bus permainingi. Etnologo L. Klimkos teigimu, pavasaris bus ilgas, vasarą netruks nei saulės, nei lietaus, o ruduo turėtų lepinti šiltais orais.
