Pasak L. Kojalos, toks suomių žingsnis gerokai padidins ir Baltijos šalių saugumą, išplės strateginį gylį, nes Suomija yra labai pajėgi ne tik gintis pati, bet ir padėti sąjungininkams.
„Ji gali karo metu sutelkti labai greitai apie 280 tūkstančių karių kariuomenę, ją padidinti dar ir turimais rezervais. Jie įsigiję moderniausią ginkluotę, tokią kaip F-35 (naikintuvai). Suomijoje, kaip įvardijama, yra geriausia Europoje artilerija. Visa tai aiškiai rodys, kad Suomija nebus tik saugumo vartotoja, bet ir saugumo kūrėja. Aišku, tai labai svarbu ir mums“, – BNS ketvirtadienį sakė centro vadovas.
Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ir premjerė Sanna Marin ketvirtadienį pareiškė paramą šalies stojimui į NATO pabrėždami, kad Suomijos narystė NATO sustiprintų šalies saugumą ir „visą gynybinį aljansą“.
Anot politologo, suomiams įsitraukus į Aljansą, Baltijos jūros regionas bus saugesnis.
L. Kojalos teigimu, Rusijos invazija į Ukrainą tapo esmine paskata Suomijai tapti NATO nare.
„Manau, iš suomių dažnai girdėsime teiginį, jog tai yra Suomijos saugumo stiprinimas, o ne žingsnis nukreiptas savaime prieš Rusiją. NATO tik gynybinis aljansas, ši narystė jokių grėsmių nekelia“, – sakė ekspertas.
Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centras „Locked N’ Loaded“ komentare BNS nurodė, kad į NATO įstojus Suomijai, prie Aljanso prisijungtų ne tik kokybiškas ir gerai parengtas karines pajėgas turinti šalis.
„Suomija gerai išvysčiusi totalinės gynybos sistemą (civilis, karinis ir verslo sektoriai persidengia). Jos sąveika su NATO jau vyko eilę metų. Jei tokie politiniai sprendimai bus priimti, galima tik tuo pasidžiaugti – Aljansas labai sustiprės“, – teigė centras.
Karybos ekspertai teigia, kad Suomijai tapus NATO nare mažėtų Baltijos šalių pažeidžiamumas per vadinamąjį Suvalkų koridorių, nes sąjungininkams atsiras daugiau galimybių į Lietuvą, Latviją ar Estiją siųsti karius.
„Atsiranda galimybė NATO formatu remti Baltijos valstybes agresijos atveju per Suomiją. Tai išplečia galimybes, tačiau nepanaikina Suvalkų kaip probleminio taško“, – nurodė „Locked N’ Loaded“.
„Jį panaikinti gali persvara ugnimi ir manevriniai vienetai, galintys ugnim ir manevru iš Lietuvos ir Lenkijos teritorijos ne tik stabdyti besiveržiantį priešą, bet ir atakuoti į priešo gynybos gylį – Baltarusiją ar Kaliningradą“, – tvirtino centras.
Anot L. Kojalos, apklausos Suomijoje ir Švedijoje rodė, jog kaimyninei šaliai nusprendus žengti į NATO, kitos šalies visuomenėje išaugtų parama narystei aljanse.
„Ir šiuo atveju galima matyti tendenciją, kad Švedijoje ir taip auga pritarimas narystei NATO, nors jis yra mažesnis nei Suomijoje. Bet po suomių sprendimo, manau, kad ta tendencija dar labiau keisis“, – teigė L. Kojala.
Švedų valdančioji socialdemokratų partija jau šį savaitgalį turėtų skelbti savo poziciją dėl narystės aljanse.
„Labai tikėtina, kad šis narystės siekis bus ne vienos, o dviejų valstybių. Aišku, visi puikiai supranta, kad politine, procedūrine prasme, būtų lengviau abiem valstybėms stoti kartu, nei pavieniui“, – sakė politologas.
Rusijos vasario 24 dieną pradėta invazija Ukrainoje dramatiškai pakeitė Suomijos ir Švedijos, nuo Antrojo pasaulinio besilaikiusios neutralumo politikos, politikų ir visuomenės nuomonę dėl galimybių įstoti į NATO.
