Savižudžių sąraše – ir garsūs žmonės
Prieš save ranką pakėlusių vyrų gretose yra ir įžymių šalies žmonių: visai neseniai iš gyvenimo pasitraukė radijo ir televizijos laidų vedėjas Aurimas Dautartas. Jo mirtis užminė ne vieną mįslę draugams ir artimiesiems. Vyrauja kelios kauniečio savižudybės versijos: vyras vartojo narkotikus, turėjo skolų bankuose, nesutarė su žmona.
Įtampos dėl finansinių nesklandumų neišlaikė ir verslininkas, statybų bendrovės „Skirnuva“ vadovas Algirdas Stasiukynas. Jam priklausė Druskininkų dengto slidinėjimo komplekso „Snoras Show Arena“ statyba. Mirtį pasirinkęs alytiškis buvo rastas požeminiame garaže šalia savo bendrovės biuro.
Savižudybę 2006 metais pasirinko ir aktorius Saulius Mykolaitis. Draugai, kolegos sunkiai galėjo įvardinti priežastį, kodėl vyras nusprendė taip baigti gyvenimo dienas, tačiau, pastebėdavo, kad menininkas dažnai piktnaudžiavo alkoholiu. Pastarasis neretai pastūmėja žmones link savižudybės.
„Vyras jaučiasi atsakingas už šeimos finansinę gerovę, taip pat versle ar karjeroje nori save realizuoti tinkamai. Priešingu atveju jį kamuoja nepilnavertiškumas, kuris pereina į depresiją, galiausiai pastūmėja į savižudybę“, – Balsas.lt portalui pasakojo psichologas Marius Daugelavičius.
Vyrai nusižudo dažniau negu moterys
M. Daugelavičius pateikė kelis vyrų ir moterų psichologinius skirtumus. Pavyzdžiui, vyras, atėjęs į darbo pokalbį ir išgirdęs, kad jo atlyginimas bus gerokai mažesnis negu jis reikalauja, vargu, ar priims tokį pasiūlymą, tuo tarpu moteris sutiks su darbdaviu.
„Vyrai yra uždaresnio būdo, jie nedemonstruos savo problemų, taip pat sutikti dirbti už mažesnį atlyginimą jiems yra pažeminimas. Vyrai sau kelia aukštesnius reikalavimus negu moterys“, – tokius lyčių skirtumus įvardino psichologas. Jis pastebi, kad vyrai rečiau lankosi pas psichologą negu moterys, ir tai suprantama.
Dailiosios lyties atstovės yra linkusios išsipasakoti draugėms, artimiesiems ar specialistams apie problemas, taip dažnai gaudamos pagalbą ar patarimus, kaip viską išspręsti. Vyrai tą patį bando padaryti savarankiškai, bet tai pavyksta ne visiems.
Psichologas pasakojo, kaip pasireiškia depresijos požymiai: nemiga, sutrikęs virškinimas, agresija, silpnumas. Kaip padėti žmonėms, kuriuos kamuoja depresija?
Daug kas atsakytų: kreiptis į psichologą, kuris suteiks konsultacijas, reikiamus vaistinius preparatus ar psichoterapiją. Tačiau tai kainuoja ir minimalias pajamas gaunantys žmones negali sau to leisti. Tokiu atveju egzistuoja nemokama pagalbos telefono linija, veikianti visą parą. Psichologinė pagalba suteikiama visiems: vaikams, jaunimui, suaugusiems. Tiesa, veikia ir rusakalbiams skirta telefono linija.
Dažniausiai skambina panevėžiečiai
„Mūsų pagalbos telefonas 112 skirtas nelaimingiems atsitikimams gaisro, sužeidimų ar kitiems atvejams, tačiau dažnai sulaukiame žmonių skambučių, kurie nori nusižudyti. Tokiu atveju mūsų operatoriai nurodo konkrečius telefono numerius, kaip gauti psichologo konsultacijas“, – pasakojo Bendrojo pagalbos numerio organizacinio skyriaus vedėja Auksė Čibirė.
Moters teigimu, operatoriai yra sumanūs ir išklausę ne vieną streso valdymo kursą, tad neretai jie būna tie žmonės, kurie pasirūpina laiminga pabaiga.
Vedėja atkreipė dėmesį, kad daugiausiai skambučių sulaukia iš Panevėžio gyventojų. Statistikos departamento duomenimis, 2006 metais Panevėžio apskrityje nusižudė 95 vyrai, Šiaulių – 109, Kauno – 171, Vilniaus – 193.
Paskambinę Panevėžio gyventojai dažnai skundžiasi, kad trūksta pinigų, sveikatos ir darbo. Apie pastarojo situaciją Balsas.lt portalui pasakojo Panevėžio miesto socialinio paramos skyriaus vedėjas Viktoras Michailovas.
„Iš visų didžiųjų šalies miestų, jau nuo 2008 metų Panevėžio nedarbingumo lygis yra aukščiausias. Liūdna, tačiau tenka pripažinti, tokia situacija yra ir dabar“, – tvirtino vedėjas.
Vyras įvardino, kad tokią situaciją atspindi pašalpoms išmokamų sumų skaičiai: 2008 metais išmokėta 1,9 mln. Litų, 2009 – 6,7 mln. Lt, 2010 – 21,8 mln. Lt.
Nedarbas Panevėžyje skatina gyventojų polinkį į vagystes ir alkoholizmą. Būtent tokias problemas vardino ir A. Čibirė.
„Didžioji dalis skambučių būna iš neblaivių asmenų, kurie galbūt nori pagąsdinti artimuosius, galbūt iš tiesų yra nusivylę viskuo ir stovi ant tilto ar daugiabučio stogo krašto. Operatoriams tenka atsakingas darbas – įvertini situaciją ir nuspręsti, kur ir kokią pagalbą siųsti“, - apie darbo spesicifiką pasakojo A. Čibirė.
Tokiais atvejais, pagalbos centro darbuotojai siunčia policijos pareigūnus, gaisrininkus.
Lentelė su pagalbos telefonu (nuotr. Balsas.lt)
Sudėtingiausia, kada slepia adresą
Specialistė minėjo, kad policijos pareigūnams nuvykus į vietą, paaiškėja, kad žmogus nori nusižudyti įvykus šeimos konfliktui, ginčui. Pagalbos centro darbuotojų darbą apsunkina tokios situacijos, kada skambinantys skundžiasi problemomis, aiškindami, kad nusižudys, tačiau niekaip nenurodo savo adreso, kur gyvena ar yra tuo metu.
„Operatoriams tenka suvaldyti, nuraminti tokius pašnekovus. Vienaip ar kitaip, jie išgauna tą adresą“, – teigė A. Čibirė.
Moteris įvardino, kokiose vietose vyrai bando nusižudyti – dažniausiai tai būna tiltai, daugiabučių stogai. Vilniuje : Žaliasis, Liubarto ir Baltasis tiltai. Ne be reikalo ant pastarojo miestiečiai gali išvysti pritvirtintą lentą su nurodytais pagalbos telefonais.
Psichologinė pagalba telefonu:
Psichologinės pagalbos tarnyba, telefono numeris, darbo laikas
Vaikų linija www.vaikulinija.lt 8 800 11111 Kasdien 11.00-21.00
Jaunimo linija www.jaunimolinija.lt 8 800 28888 I-V 16.00-7.00 VI-VII visą parą
Vilties linija, psichologinė pagalba suaugusiems www.kpsc.lt 8 800 60700 Visą parą
Pagalbos moterims linija 8 800 66366 I-V 10.00-21.00
Linija Doverija (pagalba teikiama rusų kalba) 8 800 77277 I-V 16.00-20.00
Dingusių žmonių šeimų paramos centras 8 800 26161 8 5 2773135 I-V 8.00-16.00 Visą parą
Panevėžio paguodos telefonas 8 45 500965 I-V 20.00-8.00
Vilniaus moterų namų krizių centras 8 800 22008 I-V 9.00-17.00
Vaiko raidos centras 8 5 275 75 64 Visą parą
Pokalbiai 8-800 linija yra nemokami
Psichologinė pagalba Lietuvoje yra teikiama ir internetu:
Vaikų linija: registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt. atsako per 2 dienas
Jaunimo linija: registruotis ir rašyti svetainėje: http://jppc.lt/draugas, atsako per 3 dienas
Vilties linija: rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt. atsako per 3 dienas
Šiaulių jaunimo linija: [email protected], per 3 dienas
